Bendrovės „Cognizant“ Kauno inžinerinio padalinio vadovas Vytautas Paulauskas pastebėjo, kad dirbtinio intelekto (DI) pagalba IT specialistų darbe apima labai platų spektrą.
„Tai priklauso ir nuo srities, kurioje jie dirba, nes DI sprendimai jau pasiekė tokią pažangą, kad gali generuoti turinį ar net visą produktą. IT specialistai pasitelkia DI tiek kuriant kodą, tiek ieškant informacijos, valdant projektus ir pan.
Matome didžiulę DI produktų vertę. Šiuo aspektu tiek skatiname darbuotojus jais naudoti, tiek plačiai eksperimentuojame ir kuriame pilotinius produktus“, – komentavo jis.
Anot jo, visiems programuotojams organizacija suteikia galimybę naudotis „GitHub Copilot“ įrankiu, kuris padeda rašant programinį kodą.
„Tačiau svarbu suvokti, kad DI nėra atsakymas į visus klausimus ir įvertinti pateikiamų atsakymų saugą, legalumą ir kitus aspektus. Per ateinančius kelis metus organizacijoms, kurios nori išlikti inovacijų aukštumose, DI sprendimų panaudojimas bus itin svarbus ir reikalingas norint išlikti konkurencingoms, žinoma, tas pats galioja ir specialistams.
Kai kurių specialistų nebereikės
„Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė Eglė Staniulionė sakė, kad pirmiausia įvairūs DI paremti sprendimai, tokie, kaip „Chat GPT“ ir kiti, pakeis vertėjus, tekstų kūrėjus, redaktorius.
„Jau šiandien DI puikiai apdoroja, kuria, rengia įvairius tekstus, apdoroja informaciją, koreguoja kitų pateiktus duomenis. Vis tik DI dar vargiai savarankiškai kuria naują informaciją, veikiau dirba su jau turimais žmonių proto kūriniais“, – atkreipė dėmesį E. Staniulionė.
Anot jos, taip pat ir apskaitos, buhalterijos profesijų atstovai paprasčiausias darbines funkcijas taip pat netrukus galės perleisti DI.
„O jie patys galės darbuotis su kompleksiškesnėmis, sudėtingesnėmis užduotimis, kurios reikalauja kūrybiškumo, praktinių įgūdžių.
Manau, netrukus keisis ir duomenų analitikų pozicija – nors ji ir neišnyks, tačiau evoliucionuos, keisis“, – vardijo specialistė.
Asociacijos „Aktyvus jaunimas“ vadovas Gediminas Kondrackis atkreipė dėmesį, kad „Chat GPT“ gali pakeisti projektų rašymo specialistus.
„Projektų rašymo srityje dėl „Chat GPT“ šiuo metu vyksta tokie didžiuliai pokyčiai, kad daugelis anksčiau turėtų įgūdžių tampa visiškai neaktualūs. Ir tai gali sunaikinti daugybę projektų rašymo specialistų. Tačiau čia nematome nieko blogo.
Naudodami „Chat GPT“, daug daugiau žmonių pagaliau gali pabandyti patys parašyti projektą. Kitaip tariant, projektų rašymas „Chat GPT“ dėka tapo 10 kartų lengvesnis. Taigi, kodėl nepasinaudojus galimybe? Jei turite puikią idėją, niekas nebetrukdo jums parengti savo projektinio pasiūlymo ir gauti reikiamą finansavimą“, – komentavo G. Kondrackis.
Reikės naujų specialistų
„OpenAI“, „OpenResearch“ ir Pensilvanijos universiteto tyrėjų grupės pranešime teigiama, kad mažiausiai 80 proc. visų darbo vietų, ypač tų, kurioms reikalingas aukštasis išsilavinimas, DI turės įtakos“, – atkreipė dėmesį V. Paulauskas.
Tačiau specialistas siūlė atkreipti dėmesį ne tik į grėsmę, bet ir galimybes.
„Žvelgiant į DI dabartines galimybes ir tai, ką žada kūrėjai ateičiai, dirbtinis intelektas vienareikšmiškai paveiks visų IT sričių darbuotojus. Vieniems panaudojimas ir galimybės bus platesnės, kitiems – siauresnės, bet būtent šios srities atstovams DI klausimas yra vienas aktualiausių.
DI šiame sektoriuje taip pat skatina ir naujų profesijų atsiradimą. Pavyzdžiui, tik didėja tokių pareigybių kaip greitųjų programų inžinieriai (angl. prompt engineers), kurie kuria instrukcijas, nurodančias dirbtinio intelekto programoms, ką daryti, poreikis, ir dirbtinio intelekto vadybininkai (angl. AI managers), formuojantys įmonės DI technologinių sprendimų strategiją bei prižiūrintys IT specialistus, kurie šią strategiją įgyvendina. Vis labiau reikės ir dirbtinio intelekto projektų vadovų, instruktorių ir etikos specialistų“, – komentavo V. Paulauskas.
Anot jo, DI padeda efektyvinti IT specialistų darbą.
„Pavyzdžiui, jei per dieną programuotojas vidutiniškai parašo 100 kodo eilučių, o kas penktą iš jų už jį parašytų DI, tuomet per dieną sutaupytumėme apie valandą. Šį laiką galima panaudoti kodo kokybės gerinimui, techninės skolos grąžinimui ar naujų idėjų įgyvendinimui.
Tad jei yra galimybė greičiau atlikti įvairias darbines funkcijas, tai reiškia, kad lieka daugiau erdvės kūrybiškiems ar sudėtingesniems sprendimams. Be to, atsiradęs laisvas laikas suteikia galimybę išmokti ir naujų įgūdžių, nes, taip, jų šioje sferoje, kaip ir bet kurioje kitoje, prireiks“, – komentavo V. Paulauskas.
Būtinas reguliavimas
Tačiau dirbtinio intelekto technologijoms reikalingas teisinis reguliavimas. Jo nebūvimas stabdo platesnį jo naudojimą tam tikrose srityse.
„Kai nėra reguliavimo, atsiranda pilka zona“, – tvirtino „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Erika Žigutė.
Pasak advokatės, tiek Lietuva, tiek ir kitos pasaulio šalys atsilieka nuo pažangių technologijų vystymosi, negalvodamos arba nepriimdamos jų reguliavimą bei naudojimą nustatančių įstatymų.
E. Žigutės teigimu, technologijos yra taip pažengusios, kad jau dabar medicinoje gali būti naudojami įvairūs dirbtinio intelekto sprendimai, kurie padėtų tiek pacientams, tiek medikams.
„Dirbtinis intelektas veikia per duomenų analizę. Jau dabar yra tam tikros technologijos, kurios gali padėti diagnozuoti ligas. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas gali analizuoti radiologines arba odos nuotraukas, nustatyti pakitimus ar jų nebuvimą ir tokiu būdu reikšmingai sumažinti darbo krūvį specialistams, kartu užtikrinant diagnozės tikslumą (tam tikrais atvejais, galbūt, net geresnį nei tai gali padaryti specialistas).
Technologijos ir individualizuota medicina turi itin didelį potencialią, ypač siekiant užtikrinti ankstyvą ligos diagnostiką“ – komentavo teisininkė.
