Ne paslaptis, kad sodininkų bendrijos didžiuosiuose miestuose yra tapusios gyvenamosiomis teritorijomis.
Dar iki 2024 m. lapkričio 1 d. sodų bendrijose gyventojai galėjo be vargo statyti sodo namus iki 80 kv. metrų ploto.
Dėl įstatyme paliktų spragų tokie namai įprastai tapdavo gyvenamaisiais namais, o statytojai išvengdavo ne tik prievolės gauti statybos leidimą, bet ir, tarkime, infrastruktūros mokesčių, nepaisydavo gyvenamiesiems namams taikomų reikalavimų.
Todėl pernai buvęs aplinkos ministras šią tvarką sugriežtino ir dabar leidžiama sodo namus statyti tik iki 50 kv. metrų ploto.
Tačiau, panašu, tai dar ne pabaiga ir jau netrukus sodų bendrijų gali laukti ir dar viena naujovė – jie būtų atskirti nuo miesto teritorijų. Tad kam ruoštis turėtų patys gyventojai?
Paaiškino, kas pasikeistų
Buvęs aplinkos ministras S. Gentvilas naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad nauji pakeitimai yra būtini, jog būtų sutvarkyta „didelė betvarkė ir chaosas“.
„Sodų bendrijos yra sovietinis reliktas. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 1 400 sodų bendrijų, o visos jos įsteigtos dar sovietmečiu.
Tačiau tik kiek daugiau kaip 90 jų turi normaliai funkcionuojančius dokumentus, viur kitur yra didelė betvarkė ir chaosas. Kitaip tariant, nesutvarkyta infrastruktūra, neišrinkti sodų pirmininkai ir valdybos, o sodų bendrijos de facto yra virtusios ne sodais, bet gyvenamaisiais kvartalais“, – kalbėjo S. Gentvilas.
Pasak politiko, vien Vilniuje yra apie 70 tūkst. žmonių, kurie gyvena būtent sodų bendrijose, tačiau jie nėra laikomi sodininkais, t.y. sklypą ir būstą naudoja ne rekreaciniais tikslais, bet kaip nuolatinę gyvenamąją vietą.
Sodų bendrijos reguliuojamos ne kaip gyvenamieji kvartalai, o kaip sodų bendrijos. Ir jei mes norime normalaus, tvaraus XXI a. miesto, tai sodų bendrijos turi virsti gyvenamaisiais kvartalais“, – svarstė politikas.
S. Gentvilas įsitikinęs, kad iš to išloštų ir patys gyventojai.
„Gyventojai, kurie planuoja gyvenimą sodų bendrijose, jie žino, kad tai yra antrarūšiai kvartalai, nes savivaldybės jais nesirūpina ir nesirūpins. Kitaip tariant, savivaldybės dažnai negali suteikti tokių paslaugų kaip: kelių tiesimas ir sutvarkymas, kelių valymas, vandentiekio, nuotekų paslaugos, apšvietimas, atliekų išvežimas.
Be to, iki šiol, jei sodų bendrijos gyventojas nori išsipirkti žemę iš valstybės šioje teritorijoje, jis privalo gauti sodo bendrijos pirmininko parašą. O jei yra norima suderinti atstumus iki gretimo sklypo, gyventojai vėl turi gauti pirmininko parašą“, – teigė pašnekovas.
Neretai už pačius gyventojus sodų bendrijos pirmininkas ar valdybos atstovai, pasak politiko, tam tikrus klausimus sprendžia savarankiškai.
„Tai net nedemokratiška, nes tu esi įkalintas toje teritorijoje, tu nesi bendrijos narys, bet už tave sprendžia pirmininkas ir valdyba.
Tai šitas sodų bendrijų išlaisvinimas, sodų bendrijų panaikinimas reiškia, kad gyventojai, kurie turi turtą, taps pilnavertėmis miesto dalimis ir savivaldybė pagal normalią tvarką pradės jai rūpintis“, – sakė S. Gentvilas.
Užsimena apie pereinamąjį laikotarpį
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas antrina, kad dabar sodų bendrijos didžiuosiuose miestuose dėl poreikio prieinamam būstui de facto yra patapusios gyvenamosiomis teritorijomis.
„Tačiau atskiras sodininkų bendrijų reguliavimas ir susiformavusi praktika statyti sodo namus nuolatiniam gyvenimui (t. y. naudoti juos ne pagal paskirtį) lėmė, kad šiose teritorijose trūksta urbanistinio planavimo, nėra tinkamos viešosios infrastruktūros – mokyklų, viešųjų erdvių, šaligatvių, tinkamo pločio gatvių ir pan.
Nuo lapkričio įsigalioję griežtesni reikalavimai sodo namų plotui ir aukščiui nenuneigia Sodininkų bendrijų įstatyme numatytos galimybės statyti didesnio ploto gyvenamosios paskirties statinius, tačiau kartu, savivaldybės nuomone, leidžia judėti link mieste esančių sodininkų bendrijų traktavimo kaip teritorijų, kuriomis realiai jos ir yra – gyvenamųjų“, – kalbėjo G. Grubinskas.
Pasak savivaldybės atstovo, jei naujas siūlymas įsigaliotų ir sodų bendrijos miestų teritorijose būtų panaikintos, turėtų būti nustatytas ir aiškus mechanizmas, kaip ir per kiek laiko reikėtų išspręsti galimus neatitikimus su šiuo metu galiojančiais teisiniais dokumentais.
„Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, keisti sodo namo paskirtį į gyvenamąjį namą galima, tačiau tam reikia parengti projektą, gauti statybos leidimą pastato paskirties keitimui, o pats pastatas turi atitikti gyvenamajam būstui keliamus reikalavimus.
Miestų teritorijose panaikinus sodininkų bendrijas, jos turėtų būti tvarkomos nebe pagal Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas. Todėl reikėtų pereinamojo laikotarpio, kurio metu būtų išspręsti viešosios infrastruktūros perėmimo, tvarkymo ir ar sukūrimo klausimai“, – komentavo G. Grubinskas.
Tuo metu Kauno r. savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Gabija Kušleikaitė teigė, kad Kauno rajonas yra iš esmės kaimiška savivaldybė, todėl minėta problema nėra itin didelė.
„Vilkijos, Garliavos bei Ežerėlio miestai yra nedideli, juose įsiterpusios sodų bendrijų teritorijos taip pat mažos, išsidėsčiusios miestų pakraščiuose“, – teigė ji.
Be to, kaip paaiškino G. Kušleikaitė, sodų bendrijų panaikinimas nepakeičia žemės sklypo paskirties.
„Žemės sklypo paskirtis yra žemės ūkio/mėgėjų sodo žemės sklypas, kuriame, vadovaujantis dabar galiojančiais teisės aktais, galima mėgėjų sodininkystė, galima statyti mėgėjų sodų paskirties pastatus, vienbučių paskirties pastatus.
Teisės aktais eliminuojant sodo namų statybą šiuose sklypuose ar įtvirtinus žemės paskirties keitimo būtinumą, problemos iš esmės išspręsti nepavyktų, nes liktų aktualus komunikacijų ir inžinerinių tinklų klausimas“, – svarstė ji.
Klaipėdos savivaldybės atstovai taip pat tvirtina, kad būsto paskirtį reikėtų keisti tik tada, jei būtų keičiami ir teisės aktai ir juose būtų įtvirtintas reikalavimas perregistruoti statinio paskirtį pagal faktinį jo naudojimą.
„Tebegalioja ir Sodininkų bendrijų įstatymas, kuris numato galimybę žemės ūkio paskirties žemėje statyti vieno buto gyvenamąjį namą. Jei pvz. sklypo savininkas norėtų statyti dvibutį namą, tai privalėtų keisti sklypo naudojimo būdą iš mėgėjų sodų į vienbučių ir dvibučių pastatų.
Kalbant apie infrastruktūros plėtrą – sodų bendrijų teritorijos miestuose niekuo nėra išskirtinės, palyginti su vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijomis, ir jose infrastruktūros vystymas atliekamas analogiškai. Beveik visi Klaipėdos miesto teritorijoje sodų bendrijose esantys keliai yra perimti savivaldybės nuosavybėn, todėl gyventojams už infrastruktūros įrengimą, rekonstrukciją ar remontą papildomai mokėti nereikia“, – komentavo uostamiesčio savivaldybės atstovai.
Turtas brangs, didės ir NT mokestis?
Šiuo metu naujoji valdžia svarsto, kaip galėtų atrodyti naujasis nekilnojamojo turto (NT) mokestis.
Štai jei iki šiol mokesčio neišvengia tie, kurių būsto mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų, šią kartelę siūloma nuleisti iki 20 tūkst. eurų.
S. Gentvilo teigimu, nors dabar retam sodo namui yra taikomas NT mokestis, po naujos tvarkos įsigaliojimo jo vertė turėtų pakilti.
„NT turtas, kuris yra sodų bendrijose, pabrangs tuomet, kai bus panaikinta sodų bendrija. Nes įprastai sodų bendrijose sklypai yra pigesni todėl, kad žmonės bijo pirkti tokį būstą būtent šiose teritorijose, nes žino, kad ten yra daug problemų, t.y. nėra paslaugų ir ten yra yra achajiškas valdymas, todėl ir NT yra pigus.
Kai tos gyvenvietės pavirs ne sodais, turtas ten pabrangs, nes žmonės gaus paslaugas iš savivaldybės. Čia yra gera naujiena sodų savininkams, nes jie žinos, kad jų turtas pabrangs, nes kai nebebus sodų bendrijos, jie bus pilnaverčiai miesto gyventojai“, – svarstė S. Gentvilas.
Vilniaus universiteto mokslininkė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė naujienų portalui tv3.lt kiek anksčiau teigė, kad net jei ir naujoji Vyriausybė nepriims ryškių pakeitimų dėl NT mokesčio, turto apmokestinimas kitais metais didės.
„Pagal galiojantį reglamentavimą NT yra apmokestinamas remiantis Registrų centro numatytomis apmokestinimo vertėmis.
Šiuo metu NT mokesčiui skaičiuoti naudojamos mokestinės vertės, nustatytos 2021 m. sausio 1 d. ir jos galioja 5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), taigi 2026 m. sausio 1 d. turėsime kitas mokestines vertes ir nuo jų skaičiuosime didesnius mokesčius“, – pažymėjo Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.
Ji prognozavo, kad mokestinė vertė bus didinama po 10 proc. už kiekvienus praėjusios metus.
„Taigi, turtas, kurio masinio vertinimo vertė 2021 m. buvo 100 tūkst. eurų, 2026 m. bus vertas apie 150–160 tūkst. eurų. O 150 tūkst. jau yra ta vertė, kurią viršijus šiuo metu reikia mokėti 0,5 proc. NT mokestį“, – komentavo Ž. Simonaitytė–Vasiliauskienė.
Aplinkos ministerijos atstovai teigė, kad šiuo metu nėra gavę jokių oficialių raštų ar pasiūlymų dėl sodų bendrijų panaikinimo miestų teritorijose.
Savo ruožtu S. Gentvilas teigė, kad šiuo metu yra parengtas skundas, o Seimo pavasario sesijos metu bus surinkti kitų parlamentarų parašai ir tuomet dokumentas bus pateiktas Konstituciniam Teismui.
2020 m. Klaipėdos miesto savivaldybės duomenimis, sodų bendrijos nuolat gyvenančių šeimų buvo daugiau kaip 500.
Savivaldybės neatmeta, kad šiuo metu skaičius yra išaugęs. O sodų bendrijose be nuolatinio gyvenamojo būsto statybų vis dar vykdoma ir tiesioginė veikla – mėgėjiška sodininkystė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
