Jeigu dirbate oficialiai, tokiais atvejais jums priklauso ligos išmoka. Vis dėlto jos negausite, jeigu „Sodrai“ laiku nepateiksite prašymo.
Praėjusiais metais apie 80 tūkst. dėl to galėjo prarasti apie 14 mln. eurų – vidutiniškai maždaug po 175 eurus kiekvienas.
Išmoką moka darbdavys ir „Sodra“
Už pirmas dvi nedarbingumo, kurį nustato gydytojai, dienas ligos išmoką moka darbdavys.
Jis privalo mokėti 62,06–100 proc. gyventojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką už už šias dienas (privalu mokėti ne mažesnę kaip 62,06 proc.).
Nuo trečios ligos dienos moka „Sodra“ 62,06 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio (KU) dydžio išmoką.
Asmenims, nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, 77,58 proc. gavėjo KU dydžio išmoką nuo pirmos laikino nedarbingumo dienos moka „Sodra“.
Ligos išmoka, mokama „Sodros“, per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 proc. šalies vidutinio mėnesio darbo užmokesčio.
Šiuo metu minimali vieno mėnesio ligos išmoka yra 231,38 euro, o vienos dienos 11,07 euro.
Tuo metu maksimali išmoka yra 2467,23 euro per mėnesį arba 118,05 euro per vieną dieną.
Ligos išmokos mokėjimo dieną, įstatymų nustatyta tvarka iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15 proc.) ir privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6 proc.).
Bene lengviausia sužinoti, kokia ligos išmoka jums priklauso, yra pasinaudojus „Sodros“ skaičiuokle.
Pavyzdžiui, jeigu uždirbate vidutinį 2 tūkst. eurų atlyginimą neatskaičius mokesčių ir sirgote nuo spalio 2 d. iki spalio 13 d., tuomet už šį laiką jums priklausys 593,85 euro dydžio išmoka prieš mokesčius arba 476,25 euro dydžio išmoka į rankas.
Daug gyventojų praranda nemenkas sumas
Pati išmoka ne vėliau kaip per 17 darbo dienų nuo prašymo su visais dokumentais ir duomenimis gavimo išmokama į nurodytą gavėjo sąskaitą.
Būtent dėl to, kad pinigų pervedimui reikalingas sąskaitos numeris ir kiti gavėjo duomenys, jis privalo pateikti „Sodrai“ atitinkamą prašymą.
„Nelaukite, kol susirgsite – prašymą ligos išmokai skirti galite pateikti bet kada. Kartą pateiktas prašymas galios visiems ateities nedarbingumo atvejams ir tiems, kurie buvo per pastaruosius 12 mėnesių iki prašymo pateikimo dienos“, – įspėja „Sodra“.
Paprastai kalbant, jeigu per metus nepaprašysite ligos išmokos, vėliau jos ir negausite. O patį prašymą lengviausia pateikti prisijungus prie asmeninės paskyros „Sodros“ puslapyje.
Ji skaičiuoja, kad kasmet apie 4 proc. visų susirgusių darbuotojų prašymų ligos išmokai nepateikia.
Pernai Lietuvoje buvo fiksuota daugiau kaip 2 mln. laikino nedarbingumo atvejų. Vadinasi, daugiau nei 80 tūkst. atvejų gyventojai nesikreipė dėl išmokos, nors turėjo teisę į ją.
Taip pat skaičiuojama, kad pernai buvo išmokėta 334,7 mln. eurų ligos išmokų. Jeigu 4 proc. jų nebuvo išmokėta, tai išeitų beveik 14 mln. eurų.
Vadinasi, kiekvienas iš 80 tūkst. gyventojų, kurie nepaprašė išmokos, tikėtina, prarado vidutiniškai apie 175 eurus.
Sergančių vėl padaugėjo
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje spalio 9–15 d. bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis buvo 1082,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę jis buvo mažesnis – 988,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis šių metų 41-ąją savaitę registruotas Alytaus apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.
Lyginant šių metų 41-osios savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga duomenis su ankstesnių savaičių duomenimis, matyti, kad sergančiųjų tiek gripu, tiek ŪVKTI bei COVID-19 liga skaičiai išaugo.
41-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo buvo hospitalizuoti 4 asmenys: 3 vaikai ir 1 asmuo, priklausantis 65 m. ir vyresnių amžiaus grupei buvo paguldytas į intensyvios terapijos skyrių. Prieš savaitę (spalio 2–8 d.) Lietuvoje dėl gripo ligoninėje nesigydė nė vienas asmuo.
