Statyta šilumai atpiginti ir vos ketverius metus teveikianti 130 mln. litų kainavusi Panevėžio termofikacinė elektrinė tampa nuostolinga, o dar po trejų metų gali būti uždaryta. Tokias niūrias prognozes šilumininkai piešia visoms šalies termofikacinėms jėgainėms, jei Vyriausybė nekeis elektros supirkimo kvotų politikos.
Myli tik Vilnių
Kitąmet didesnę remtinos elektros supirkimo kvotą Energetikos ministerija siūlo tik „Vilniaus energijos“ elektrinėms. Iš kitų termofikacinių jėgainių, gaminančių ir šilumą daugiabučiams, ir elektrą, 2013-aisiais valstybė planuoja supirkti gerokai mažiau elektros energijos nei šįmet.
Tačiau ežerą šildančiai Lietuvos elektrinei Elektrėnuose, iš kurios perkama daugiausia brangesnės nei rinkoje elektros, Energetikos ministerija siūlo palikti tą pačią kvotą.
Pigesnė šiluma – pamiršta
Energetikos ministerijos pateiktas ir dar šią savaitę Vyriausybės numatomas patvirtinti elektros supirkimo kvotų projektas šokiravo
„Panevėžio energiją“. Aukštaitijos sostinės termofikacinė kitąmet daugiau stovės išjungta nei gamins vartotojams šilumą ir elektrą.
Iš „Panevėžio energijos“ Vyriausybė planuoja kitąmet nupirkti tik 71 tūkst. megavatvalandžių (MWh), tai yra net 24 tūkst. MWh mažiau nei 2012-aisiais arba tik trečdalį to, ką Panevėžio termofikacinė būtų pajėgi pagaminti per metus.
„Panevėžio energijos“ atstovai pripažįsta, kad dėl gerokai sumažintos elektros supirkimo kvotos kitąmet šilumos vartotojams kainų kritimo tikėtis nebeįmanoma.
„Pagal nustatytą tvarką mes galime 20 proc. pelno, gauto pardavus elektrą, skirti šilumos kainai sumažinti, o po septynerių metų tam būtų galima panaudoti net 40 proc. pelno.
Tačiau kai supirkimo kvotos tiek mažinamos, apie jokį pelną nebegalima kalbėti, tik apie nuostolį“, – „Sekundei“ teigė „Panevėžio energijos“ gamybos direktorius Rolandas Bitcheris.
Parduoti valstybei elektrą už didesnę nei rinkos kainą – šilumininkams vienintelis būdas realizuoti termofikacinėse pagamintą elektrą. Pasak R.Bitcherio, elektros pardavimo rinkoje dujomis kūrenamos termofikacinės nepajėgios konkuruoti dėl pigaus importo iš Rusijos.
R.Bitcheris neigia, kad dėl užprogramuoto nuostolio panevėžiečiams gali kilti šilumos kaina. Anot gamybos direktoriaus, įmonė juos kompensuos biokuro sąskaita.
„Tačiau, užuot kūrendami pigesnį biokurą kompensavę nuostolius, būtume galėję pardavę elektrą šilumos kainą net sumažinti“, – tvirtino vadovas.
Vis dėlto nuo šildymo kainų augimo panevėžiečiai neapsaugoti. Šilumininkai pripažįsta būsiantys priversti jas didinti, jei brangs dujos.
Valstybės pinigais šildomas ežeras
Iš visų šalies termofikacinių Energetikos ministerija Vyriausybei siūlo 2013-aisiais nupirkti 800 tūkst. MWh, tačiau nesikeičia elektros supirkimo apimtys iš Lietuvos elektrinės Elektrėnuose – ir šiemet, ir kitąmet brangiau nei rinkos kaina iš jos turi būti supirkta 1,530 tūkst. MWh elektros.
Šilumos tiekėjų asociacija ne kartą Vyriausybei patarė perkelti dalį elektros energijos gamybos iš Elektrėnų į ekonomiškas Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Alytaus termofikacines elektrines.
Asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno teigimu, termofikacinės jėgainės gamina elektrą ir šilumą, todėl elektros energijos vienai kilovatvalandei pagaminti užtenka 125 gramų kuro, tai yra maždaug perpus mažiau nei Elektrėnuose.
Be to, brangiomis gamtinėmis dujomis kūrenama Lietuvos elektrinė daugiau nei 50 proc. pagaminamos šilumos išleidžia į vandenį. Skaičiuojama, kad vien per praėjusį šildymo sezoną į Elektrėnų ežerą išmesta šilumos už 150 mln. Lt.
Termofikacinėse elektrinėse elektros kilovatvalandės gamybos kaina siekia apie 27 centus, o Elektrėnų elektrinės – apie 44 centus. Pasak
V.Stasiūno, iš Elektrėnų perkėlus elektros gamybą į keturias termofikacines, valstybė sutaupytų per 300 mln. Lt. Tai leistų šilumos kainą sumažinti iki 4 ct/kWh, tai yra kiekviena centralizuotai besišildanti šeima per metus sutaupytų vidutiniškai 400 Lt.
Situacija pasikeitė kardinaliai
Tačiau pagal Vyriausybės nutarimą nuo 2015-ųjų elektra iš šalies termofikacinių jėgainių nebebus perkama didesne nei rinkos kaina. R.Bitcherio nuomone, tokia perspektyva esant dabartinėms kuro kainoms termofikacinėms reikštų uždarymą.
„Kai prieš ketverius metus pradėjo veikti Panevėžio termofikacinė, kas galėjo pagalvoti, kad valstybėje taip pasikeis situacija – dujos pabrangs kone penkis kartus, o elektros supirkimo kvotos bus mažinamos“, – stebėjosi gamybos direktorius.
Šilumininkai neranda kaip paaiškinti Vyriausybės nemeilės termofikacinėms, pasak R.Bitcherio, Europos Sąjungos įvertintoms kaip geriausiai prieinamas energijos gamybos būdas.
„ES direktyvos liepia elektrą gaminti termofikacinėse, o Lietuva elgiasi atvirkščiai“, – pažymi direktorius.
Inga Kontrimavičiūtė
