„Kalbėdami apie gyvenamąjį būstą pabrėžiame ne įperkamumą, kurį labiausiai akcentuoja būsto statytojai ir kredituotojai, o būsto prieinamumą“, – antradienį metinėje nekilnojamojo turto (NT) konferencijoje kalbėjo G. Šimkus.
„Prieinamumas ir įperkamumas nėra sinonimai – nėra būtina nusipirkti būstą, kad turėtum kur ilgai ir laimingai gyventi, ir ne kiekvienas gali savo didžiąją gyvenimo pajamų dalį skirti nuosavo būsto įsigijimui ir, be abejo, ne kiekvienas nori užsikrauti paskolų naštą, tačiau stogo virš galvos reikia visiems“, – aiškino jis.
Centrinio banko valdybos pirmininkas pažymėjo, kad Lietuvoje atlyginimai auga sparčiau nei būsto kainos, o Lietuvos banko šiemet atliktas būsto rinkos tyrimas parodė, kad ilgalaikį būsto prieinamumą užtikrinti leidžia didesnė ir lankstesnė kokybiško būsto pasiūla.
„Lietuvoje reali perkamoji galia buvo didesnė nei 2021 metais ir toliau turėtų kopti aukštyn, atlyginimai jau pusantrų metų auga sparčiau nei būsto kainos ir jei ši tendencija išliks, būsto įperkamumas jau kitų metų pabaigoje turėtų sugrįžti į istoriškai geriausią lygį, fiksuotą 2020 metais, o tai reiškia, kad ir būsto prieinamumas pagerės“, – pabrėžė jis.
Būsto politikos prioritetas – gyventojams, ne investuotojams
G. Šimkus taip pat išskyrė tikslingų paramos būsto pirkėjams priemonių svarbą, nesuteikiant prioriteto įsigyjantiems nuosavą būstą, o atsižvelgiant į visas gyventojų grupes.
„Reikia skatinti ne paklausą, o būsto pasiūlą ir šį teiginį pagrindžia 2020-2023 metų paveikslas, kai dosniai dalintos subsidijos žiedinėse savivaldybėse prisidėjo prie spartesnio būsto kainų augino. 10 mln. eurų tam buvo skirta, kuriuos buvo galima panaudoti tikslingiau, remiant labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes, pavyzdžiui, plečiant municipalinio būsto fondą, kas yra visiškai įprasta praktika kitose šalyse“, – sakė jis.
LB valdybos pirmininko teigimu, keletą metų būsto rinka buvo palanki ne gyventojams, bet investuotojams ir prie to prisidėjo ir, jo teigimu, nevisavertis NT mokesčio tarifas.
„Reikia konstatuoti, kad būsto kaip investicijos patrauklumą kursto nevisavertis NT mokestis. Galbūt jau laikas liautis trepsėti vietoje ir imtis veiksmų – koreguoti šio mokesčio tarifus ir išplėsti jo bazę“, – pažymėjo G. Šimkus.
Būsto nuomos politikoje svarbus vaidmuo tenka ir savivaldybėms
Kalbėdamas apie tvarią būsto nuomos politiką, G. Šimkus pabrėžė, jog nuomos rinka ilgainiui turi tapti skaidresnė ir orientuota į ilgalaikius kontraktus, o ne trumpalaikes sutartis. Čia jis svarbų vaidmenį mato savivaldoje, kuriai nuo šių metų perleistas valstybinės žemės sklypų valdymas.
„Savivaldybės jau turi įrankių ir gali tiesiogiai veikti nuomos pasiūlą. (...) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) didmiesčių savivaldybėms siūlo svarstyti kitose šalyse narėse plačiai taikomą modelį – skatinti nuomai skirto būsto plėtrą valstybinėje žemėje ir šiuos siūlymus turime svarstyti rimtai“, – akcentavo jis.
Taip pat G. Šimkus pabrėžė, kad būtina spartinti užstrigusį renovacijos procesą. Jo teigimu, būsto politikos vykdytojai turėtų kalbėti ne tik apie finansavimą, bet ir apie gyventojų pasitikėjimą bei apie būsto išlaikymo kaštus.
„Reikia visomis išgalėmis spartinti turimo NT atnaujinimą, modernizavimą, renovaciją. Net 200 metų – tiek užtruktų šalies būstų atnaujinimas, jei renovuosime tokiu tempu kaip iki šiol ir per 30 metų renovavome tik apie dešimtadalį senojo būsto fondo, todėl jis tebėra vienas prasčiausių Europoje pagal kokybę“, – aiškino jis.
LB valdybos pirmininkas paskatino ir naująją Vyriausybę siekti valdžios institucijų sutarimo dėl bendros koordinuotos būsto politikos šalies mastu, nustatant esminius jos tikslus ir ilgalaikes gaires.
„Kviečiu naują Vyriausybę kartu imtis šio uždavinio ir bendromis pastangomis sukurti ilgalaikę būsto politiką, kuri atsakytų į šių dienų poreikius ir lūkesčius“, – teigė jis.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė yra sakiusi, kad Vakarų Europoje yra matoma didelė problema dėl būsto prieinamumo ir įperkamumo, o ateityje tokios tendencijos galimos ir Lietuvos didžiuosiuose miestuose. Dėl šios priežasties ji taip pat siūlė kurti strategiją bei atkreipti dėmesį į būsto pasiūlos klausimą ir atsakingo skolinimosi taisykles.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, vidutiniškai įpirkti būstą Lietuvoje reikia 6, o Vilniuje – 7 metinių atlyginimų. Šis rodiklis tebėra tarp geresnių ES šalių rodiklių.
Kaip parodė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) užsakymų „Sprinter tyrimų“ kovo–balandžio mėnesiais atlikta šalies gyventojų apklausa, būsto įperkamumas yra didžiausią susirūpinimą kelianti problema daugiau nei trečdaliui – 35 proc. – Lietuvos gyventojų. Tuo metu daugiau nei pusė apklaustųjų – 56 proc. – sutinka, kad įperkamo būsto pasiūla jų gyvenamuose miestuose ir rajonuose yra nepakankama.
Tyrimo duomenimis, pagrindinės priežastys, dėl kurių gyventojai neįsigyja nuosavo būsto, yra pradinio įnašo neturėjimas (69 proc.), taip pat pajamų trūkumas – tai sudaro kliūtį įsigyti savo namus 36 proc. gyventojų.
