„Tai, ką kalbėjo Tarptautinis valiutos fondas, kad tai yra laikinas dalykas, ir būtent laikinumas mažina visas rizikas. Rizika būtų tada, jeigu solidarumo įnašas taptų nelaikinu – tada iš tikrųjų tai turėtų poveikį investicinei aplinkai“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Šimkus.
„Kai mes išskiriame vieną sektorių iš kitų ilgalaikėje perspektyvoje – taip, tada tai turi įtakos konkurencinei ir investicinei aplinkai“, – teigė LB vadovas.
Pasak jo, TVF taip pat pabrėžė, kad laikinuoju bankų įnašu apmokestinama tik viena konkreti bankų pajamų dalis.
„Ką vėlgi labai pabrėžė Tarptautinis valiutos fondas, tai yra solidarumo įnašo dizainą – jis yra sukalibruotas taip, kad jis būtent taikytųsi tik į tą ekonominės rentos dalį, ją perskirstant tarp valstybės ir bankų sektoriaus. Taip pat tai reiškia, kad su laiku ekonominė renta pati savaime nyksta, todėl kad vyksta prisitaikymas per įvairias turto ir įsipareigojimų puses“, – teigė LB vadovas.
Pasak G. Šimkaus, TVF pabrėžė ir dabar galiojantį didesnį bankų pelno mokestį: „Jis mini, kad bankų sektorius yra išskiriamas apmokestinimo prasme iš kitų“.
TVF savo išvadose priminė, kad Lietuva 2020 metais įvedė nuolatinį 20 proc. pelno mokestį didiesiems bankams vietoj įprasto 15 proc. tarifo.
Jose taip pat rašoma, kad laikinasis bankų solidarumo įnašas gali susilpninti stabilios ir nuspėjamos mokesčių šalies reputaciją, jis taip pat gali būti suprastas kaip užsienio investicijų mokestis, o sektoriuose, sulaukiančiuose daug užsienio investicijų, dažni mokesčių pokyčiai gali pakenkti šalies reputacijai.
Įstatymas numato, kad šį mokestį dvejus metus mokės visi bankai bei kredito įstaigos, o įnašas sudarys 60 proc. bankų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Mokesčio lėšos – daugiau nei 400 mln. eurų – bus naudojamos gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.
Laikinas mokestis pasiūlytas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant daugiau kaip 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie esą pelnosi iš Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.
Lietuvos bankų asociacija prieštaravo šio mokesčio įvedimui, vėliau teigė, kad mokesčių įstatymai turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po šešių mėnesių, tačiau įnašas įsigaliojo nuo įstatymo priėmimo ir nėra aišku, kaip konkrečiai jis turi būti apskaičiuojamas.