Stebėtinai šiltas ruduo žemės ūkio specialistams kelia nerimą – tokios oro sąlygos gali pakenkti vaismedžiams ir žieminėms kultūroms.
Žiema į Lietuvą nusprendė neskubėti: kol kas oro temperatūra beveik kasdien vis dar kilsteli termometro stulpelį aukščiau nulio. Tokios sąlygos ne itin tinkamos žemės ūkio kultūroms, tačiau Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovas Vygantas Keturakis sako, jog kol kas dar sunku prognozuoti, kokią tai įtaką turės būsimam derliui.
Kas per gerai, tas nesveika
„Gero nėra, – vis dėlto pripažįsta vietos ūkininkų vadovas. – Jei tvarkingai šaltų, būtų geriau. Tačiau dabar dar niekuo nepagrįsti spėliojimai.“
V. Keturakio teigimu, šiuo metu saulės jau mažai, apniukę, tad normali fotosintezė nevyksta. Žieminės kultūros maitinasi ne iš aplinkos, o iš savo resursų, ir jei tai tęsis ilgai, augalams nebus gerai.
Pavyzdžiui, šiuo metu rapsų šaknys dar auga. Su kviečiais, V. Keturakio manymu, bėdų gal kiek mažiau, tačiau ir jiems tokie orai gali pakenkti: kadangi drėgna, gresia peraugti, iššusti.
Paprastai teigiama, kad po šiltos žiemos pavasarį pagausėja įvairių kenkėjų, vabalų. V. Keturakio teigimu, šiuo metu vabalai nebesidaugina, tad nelabai gali daugiau išplisti. Tačiau viskas pasimatys pavasarį. Tiesa, jei žiema šilta, pavasarį vabalams būna lengviau – nereikia iš giliai išsikapstyti.
„Kas per gerai irgi nėra gerai“, – apie dabartines oro sąlygas sako Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovas.
Geriausia, V. Keturakio manymu, kai oro temperatūra laikosi apie 0 ir 5 laipsnius šalčio. Bet dabar staigūs šalčiai tik padarytų žalos.
Soduose – nežinia
Dembavos medelyno vadovei Vitalijai Kuliešienei tokios oro sąlygos jau kelia nerimą. Tuo labiau kad nėra aišku, kokia bus žiema. Verslininkė teigė pastebėjusi, jog kai kurių dekoratyvinių augalų pumpurai jau brinksta kaip pavasarį, – pavyzdžiui, karklų. Vaismedžių pumpurai dar neišbrinkę, bet, jei taip ir toliau tęsis, jie gali būti paveikti. Ypač jei užgriūtų šalčiai.
„Trimituoti dar nėra ko, bet negerai“, – taip dabartinius orus apibūdina V. Kuliešienė.
Jos teigimu, medelyne auginami augalai prisitaikę prie kitokio klimato ir šiuo metu jau turi būti pasirengę žiemoti. Tačiau šiuo metu Dembavos soduose dar nemažai medžių net nenumetę visų lapų. „Jiems neaišku, ką daryti – miegoti ar ne“, – sako verslininkė, tačiau mano, kad šiandien dar nereikia iš to daryti didelės tragedijos.
Panevėžio miškų urėdijos medelyno viršininkas Egidijus Kaluina dar ramesnis. „Tikrai nėra taip šilta, kad augalas pradėtų augti“, – sako jis.
Rimtai sunerimti, E. Kaluinos manymu, reikėtų, jei laikytųsi 10–12 laipsnių temperatūra, o ir naktimis būtų gana šilta.
Blogiau būtų staigus šaltis
„Jei bus tokia žiema – tai yra temperatūra laikysis apie nulį, – nereikia bijoti“, – įsitikinęs Panevėžio miškų urėdijos medelyno viršininkas.
E. Kaluinos teigimu, pastebima, kad kai kurie sodininkai dabar jau yra aprišę obelaites, kitus vaismedžius. Tai nėra gerai. Ypač jei rišama senais maišais – jie prisigeria drėgmės ir augalas šunta. Vietoj to, kad apsaugotume medžius, galime jiems dar labiau pakenkti.
„Aprišti reikėtų, kai pradeda šalti. Kiškis nepradės graužti, kai miškai pilni maisto“, – aiškina E. Kaluina.
Pačiam medelynui toks ruduo yra labai palankus ir pastebima, kad augalams net geriau – jie pasiruošia žiemai. „Blogiau, kai labai staiga užšąla“, – sako medelyno viršininkas.
Pasak E. Kaluinos, augalas taip sutvertas, kad šaltojo periodo laukia pasiruošęs. Ar pavasarį pagausės kenkėjų, specialisto manymu, sunku pasakyti. Jie žiemoja ir lapuose, medžiuose, tad nors kartą reikėtų nupurkšti. Be tokių priemonių šiais laikais sunku nuo jų apsisaugoti. Be to, vabalai ir nelaukia, kol užšals ir jie žus. Jausdami, kad žiema bus šalta, jie lenda kuo giliau.
„Greičiau nuo šalčių nukenčia medžiai ir dekoratyviniai augalai nei tie kenkėjai, tad geriau nenorėkime tokių didelių šalčių“, – aiškina E. Kaluina.
