Tačiau dalis krovinių – tušti konteineriai, kurie kaupiasi Lietuvoje mažėjant gamybos apimtims, todėl neužsipildomi konteineriai eksportui, taip pat mažėja prekių tranzitas per Klaipėdos uostą, pranešė bendrovė.
KKT generalinis direktorius Vaidotas Šileika sako, kad ši statistika patvirtina pernai pradėjusias ryškėti mažėjančio eksporto tendencijas.
„Praėjusių metų pabaigoje stebėjome pirmuosius eksporto mažėjimo signalus, o šių metų pirmasis ketvirtis tai patvirtino, tačiau nepaisant eksporto mažėjimo tendencijų KKT dirbo stabiliai bei išlaikė panašias krovos apimtis“, – pranešime sakė V. Šileika.
Sausį–kovą terminale perkrauta daugiau nei 114 tūkst. standartizuotų (TEU) konteinerių, arba 17 proc. daugiau nei pernai, tačiau V. Šileika teigia, kad dalis jų yra tušti.
„Analizuojant konteinerių krovos statistiką, tai bendrai jų krova uoste auga, tačiau pažiūrėjus atidžiau į konteinerių segmentus, matome, kad auga pilnų konteinerių importas, o jų eksportas mažėja. Dėl šios priežasties terminale kaupiasi tušti konteineriai“, – sakė jis.
Pasak V. Šileikos, vien KKT terminale šiuo metu yra per 6 tūkst. tuščių konteinerių.
„Konteinerių pervežimai yra vieni iš sveikos ekonomikos indikatorių ir, jei matome šalyje didėjančius importo srautus, tai reiškia, kad šalyje vartojimas didelis, o gamyba pakankamai aukštame lygyje“, – teigia KKT vadovas.
KKT terminaluose šiemet aptarnauti 302 laivai – 45 daugiau nei prieš metus, tačiau jie buvo mažesni, o tai irgi yra lėtėjančios ekonomikos ženklas, sako V. Šileika.
„Tai, kad daugėja laivų yra geras signalas, tačiau laivų dydžiai kinta. Atplaukia nedideli laivai, o tai dar sykį, signalizuoja ekonomikos lėtėjimą“, – sakė V. Šileika.
KKT pernai perkrovė 5,8 mln. tonų krovinių – tiek pat, kaip ir 2021 metais. Visos grupės terminaluose pernai aptarnauta 1,3 tūkst. laivų, konsoliduotos jos pajamos siekė 44,5 mln. eurų, grynasis pelnas – 12 mln. eurų.
