Skirtumas didžiulis – ar mokėti 60 litų, ar 860 litų – nesmagus palyginimas. Deja, bet dauguma daugiabučių gyventojų vis dar gerokai permoka. Dėl to kalti seni, dar prieš 30-60 metų statyti namai, lėtas renovacijos procesas ir menkos kiekvieno atskirai namo bendrijos pastangos mažinti šildymo kaštus.
Šilta žiema leido taupyti
Pasak šilumos tiekėjų, besibaigiantis šildymo sezonas yra kur kas šiltesnis nei praėjęs. Skaičiuojama, kad dėl šiltesnės žiemos neapšiltinto namo butas per mėnesį mokėjo 31 Lt mažau nei pernai, o dėl sumažėjusios gamtinių dujų ir biokuro kainos, atpigo ir kilovatvalandė. Dėl to, 60 kv. m buto gyventojai per mėnesį mokėjo 24 Lt mažiau. Susumavus visus rodmenis, vidutiniškai per sezoną buvo galima sutaupyti 352 litus.
Visgi, atšilusi žiema kiaurų daugiabučių neišgelbėjo.
Nepermokančiųjų – mažuma
Vilniuje mažiausiai šilumos suvartojantis daugiabutis - M.Mironaitės g. 18. Tai naujos statybos, 2007 metais statytas namas. Jame už 60 kv. m ploto butą sausį reikėjo mokėti 147 litus 9 ct. Nedaug šį daugiabutį lenkia 2007-2009 m. statyti Bajorų kelias 3, Žirmūnų g. 30C, Pavilnionių g. 33, Sviliškių g. 8, Pavilnionių g. 31, Sviliškių g. 4, 6 esantys namai. Čia už tokio paties ploto butą gyventojai mokėjo 153-165 litus.
Į mažiausiai šilumos suvartojančių daugiabučių dešimtuką patenka ir trys gerokai senesni pastatai. Tai 1965-1965 m. statyti Žirmūnų g. 3, Žirmūnų g. 126, Žirmūnų g. 128 esantys namai. Čia šiluma sausio mėnesį kainavo 171-188 litus.
Daugiausiai sostinėje už šildymą mokėjo 1940-1992 m. statyti, nerenovuoti, nusidėvėję namai, kuriuose nuo jų pastatymo dienos neatlikti jokie didesni remonto darbai, o šiluminė izoliacija yra labai prasta. Vieni tokių - V.Grybo g. 30, J.Tiškevičiaus g. 6, Vykinto g. 21, S.Skapo g. 6, 8, Gedimino pr. 27 esantys namai. Čia už 60 kv. m sausį teko mokėti 759-860 litų. Palyginus su mažiausiai mokančiais daugiabučiais, kur 1 kv. m kaina svyruoja nuo 2 iki 3 litų, čia 1 kv. m kaina skyrėsi 12 litų, t. y. už kv. m reikėjo mokėti per 14 litų.
Kaune už šildymą mokėjo 2005 statyto daugiabučio, esančio Radvilėnų g. 5, gyventojai – 163 litus už 60 kv. m. Daugiausiai – Jakšto g. 8 esančio namo, statyto dar 1901 m., gyventojai – 806 litus.
Klaipėdoje mažiausiai šildymas kainavo Taikos pr. 141B esančiame name, pastatytame 2009 m. - tik 60 litų už 60 kv. m. Tačiau palyginti nedaug atsilieka ir renovuotas daugiabutis, pastatytas 1969 m. - čia šiluma sausį kainavo 90 litų. Tarp kitų lyderių – išskirtinai tik renovuoti arba naujos statybos namai. Daugiausiai Klaipėdoje šildymas kainavo Kepėjų g. 5 esančio, 1900-asiais statyto namo gyventojams – 838 litus.
Vidutiniškai didžiuosiuose miestuose šildymas sausio mėnesį kainavo 6-7 litus už 1 kv. m. 2-4 litusu šildymą mokėjusių, geriausio energinio efektyvumo namų gyventojų – tik mažuma. Iš viso naujos statybos arba renovuotuose namuose didmiesčiuose gyvena tik iki 20 proc. žmonių. Didmiesčiuose atitinkamai pateikti „Vilniaus energijos“, „Kauno energijos“ ir „Klaipėdos energijos“ klientų duomenys.
Išeitis – nauja statyba
Statybų bendrovė „Hanner“ ne vienerius metus kelia tikslą statyti aukštos energinės klasės namus, kurie patenka tarp mažiausiai suvartojančių šilumos Vilniuje.
„Bendrovė investuoja į kokybiško ir energiškai efektyvaus būsto plėtojimo projektus. Rinkoje siekiame pasiūlyti šiltą, ekonomišką ir energiškai efektyvų būstą, todėl ypatingą dėmesį skiriame pastato energijos suvartojimą mažinantiems inovatyviems sprendimams. Taip pat svarbu ir tai, kaip pastatai bus toliau prižiūrimi, todėl juos ir toliau administruojame patys“, - balsas.lt sakė bendrovės valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, į dešimtuką mažiausiai šilumos energijos sunaudojančių daugiabučių patenka „Hanner“ projektai „Bajorų kalvos“ ir „Gudelių šilas“. 2013-2014 metų šildymo sezono metu „Bajorų kalvų“ gyvenvietės namų šildymo išlaidos vidutiniškai siekė 1,26 Lt/kv.m. Panaši kana rbuvo 2011-2013 metais, kai vidutinės šildymo išlaidos siekė 1,27 Lt/kv.m.
Anot A. Avulio taupyti padeda ir novatoriški sprendimai. „Ant Bajorų kelyje 9 numeriu pažymėto namo stogo yra sumontuota saulės jėgainė, kuri to namo gyventojams per metus sugeneruoja apie 25 000 Lt pajamų. Vidutinis 50 kv.m. butas per metus iš saulės jegainės gaus apie 500 Lt, tuo tarpu vidutinės šildymo išlaidos tokiam butui per metus siekia apie 400 Lt. Tad saulės jėgainės sugeneruotos pajamos ne tik padengia šildymo kaštus, bet ir suteikia papildomų pajamų kitoms eksploatacinėms išlaidoms apmokėti“, - sakė A. Avulis.
Atsiperka ne iškart
Lietuvoje pastebima tendencija, jog pirkėjai ieško būtent energiškai efektyvaus būsto, siekdami komforto ir kuo mažesnių būsto išlaikymo išlaidų. Pirmieji Lietuvoje mūsų pastatyti A energinės klasės daugiabučiai rinkoje buvo įvertinti teigiamai – pastatytame A energinės klasės daugiabutyje jau parduota 100 proc. butų, o statomuose – 85 proc. butų. A klasės daugiabučio statybos kaštai buvo apie 15 proc. didesni, nors pastatyti aukštos klasės daugiabutį kainuoja daugiau, tačiau pasiekiami privalumai ir pridėtinė vertė ilgainiui atsiperka.
Energiškai vis efektyvesnius namus statyti skatina ir įstatymai – naujai statomi pastatai nuo 2014 m. privalo atitikti ne žemesnę kaip B energinio efektyvymo klasę, nuo 2016 m. – ne žemesnę kaip A, nuo 2018 m. – ne žemesnę kaip A+, o nuo 2021 m. – ne žemesnė kaip A++. Energiškai efektyviausi daugiabučiai turi atitikti A, A+ ir A++ energinio naudingumo klases. Aukščiausia (A++) klasė nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą. D, C ir B klasėms pasiekti įvertinami atitvarų šilumos nuostoliai ir energijos efektyvumo rodikliai, o A, A+ ir A++ klasėms papildomai vertinamas sandarumas, vėdinimo sistemos rodikliai.
