Šilalės rajone šiuo metu stovi 206 daugiabučiai, visi – senos statybos, iškilę dar iki 1993-ųjų. Šiuo metu savivaldybėje jau renovuota 19 namų, kurie visi pasiekė C arba B energetinio efektyvumo klasę. Taip pat, dar 16 projektų laukia savo eilės, o vienas iš jų įtrauktas į kvartalinės renovacijos programą.
Kvartalinės renovacijos nauda
Šiuo metu įprastinė praktika renovuojant namus Lietuvoje – pavienių daugiabučių atnaujinimas gyventojų ar savivaldybės iniciatyva. Tokiu atveju atnaujinamas tik namas, o aplinka, žalieji plotai tvarkomi minimaliai arba visai neatnaujinami. Vis dėlto, šalyje po truputį populiarėja labiau kompleksinis renovacijos būdas – kvartalinė renovacija. Tokio atnaujinimo metu sutvarkomi ne tik toje gatvėje esantys namai, bet ir šilumos trasos, žalieji plotai, žaidimų aikštelės.
Vieną taip atnaujinamų kvartalų jau galima pamatyti ir Šilalėje – Dariaus ir Girėno gatvėje atnaujinimo procesas jau įsibėgėjo, o namai renovuojami vienas po kito. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo skyriaus specialisto Tauragės regione Manto Juškos teigimu, gyventojai, pamatę aplink vykstančius atnaujinimo darbus ir patys noriai įsitraukia į procesą.
„Dariaus ir Girėno gatvėje namai nėra dideli, todėl susidaro įspūdis, jog renovacijos idėja jie tiesiog užsikrečia vieni nuo kitų. Ten esančios bendruomenės nėra didelės, todėl, tikriausiai, lengvai susitarė ir apsisprendė. Šiuo metu pagal kvartalų renovacijos programą numatyta renovuoti dar keturis namus. Manau, jog po dviejų metų visi ten esantys namai turėtų būti atnaujinti“, – teigia pašnekovas.
Savivaldybei gyventojų įkalbinėti nebereikia
Nors renovacija Šilalėje dar tik įgauna pagreitį, miestelio gyventojai jau patys pradėjo pastebėti renovacijos naudą, o savivaldybės padarytas įdirbis leidžia džiaugtis išaugusiu gyventojų aktyvumu.
„Gyventojai labai patenkinti atliktais atnaujinimo darbais. Už tai galima dėkoti miesto savivaldybei, kurioje dirba daug patirties sukaupę darbuotojai, puikiai išmanantys procesą. Jie, kartu su Šilalės savivaldybės administracija, padarė svarbų darbą, informuodami gyventojus. Kitą vertus, renovuoti namai gyventojams yra puikus pavyzdys, ką jie gali pasiekti, pasirinkę atsinaujinti“, – teigia M. Juška.
BETA specialisto nuomonei pritaria ir Šilalės rajono savivaldybės Investicijų ir statybų skyriaus vyriausioji specialistė Rimantė Lidžienė. Jos teigimu, savivaldybės pastangos ankstesniuose etapuose sukėlė gyventojų susidomėjimą bei paskatino juos procesu domėtis patiems.
„Per pirmuosius keturis renovacijos etapus savivaldybės atstovų atlikti darbai jau davė vaisių. Mums nebereikia taip stengtis pritraukti gyventojų. Jie patys domisi mūsų galimybėmis bei tuo, ką galėtume pasiūlyti“, – sako pašnekovė.
Populiarėja brangesnės priemonės
Pristatant renovacijos planus, dažna savivaldybė iš pradžių susiduria su skeptišku gyventojų požiūrių – net ir pasirinkus atsinaujinti daugiabutį, neretai pasirenkamos pigesnės energinio efektyvumo priemonės. Šilalė šiuo klausimu nebuvo išimtis, R. Lidžienės teigimu, kreipdamiesi dėl renovacijos planų, gyventojai jau patys žino ko nori ir nebevengia brangesnių investicinių planų variantų.
Tokią pačią tendenciją įžvelgia ir M. Juška. Pasak jo, gyventojai ne tik nebevengia brangesnių renovacijos variantų, bet ir papildomų renovacijos priemonių.
„Nors gyventojai vis dar stengiasi sutaupyti, dėl turimos informacijos kiekio jų priimami sprendimai šiandien yra praktiškesni. Žmonės supranta, jog investavę šiek tiek daugiau, turės ir ilgaamžiškesnį atnaujinimą. Kalbant apie valstybės nefinansuojamas priemones, dabartinės tendencijos rodo, jog daugiabučių gyventojai nori visapusiškos renovacijos, o to siekdami renkasi ne tik finansuojamas priemones, bet ir tas, kurioms 30 proc. valstybės parama nėra taikoma“, – aiškina BETA atstovas.
