„Creditreform Lietuva“ atliktas viešbučių ir restoranų verslo rizikingumo tyrimas rodo, kad 2011 m. restoranų perspektyva išlieka neigiama, tačiau šviesesnis rytojus piešiamas viešbučiams.
Anot bendrovės direktoriaus pavaduotojo Romualdo Trumpos, geriau gyvens tik stambiems tinklams priklausančios maitinimo įstaigos, turinčios pakankamų finansinių išteklių. Geresni metai numatomi viešbučiams. Tik pajūryje įsikūrusios apgyvendinimo įmonės dėl ryškaus sezoniškumo ir toliau išliks kiek rizikingesnės.
Vertinant bendrą viešbučių ir restoranų (arba svetingumo) sektorių būtina pažymėti, kad viešasis maitinimas ir apgyvendinimas – ne tik panašios, bet ir skirtingos veiklos. Be to, tik 10% visų sektoriaus įmonių yra viešbučiai, ir jiems tenka apie 30-35% visų sektoriaus pajamų. Todėl daugelis, kurie analizuoja svetingumo sektorių, iš esmės analizuoja tik viešąjį maitinimą. Iš to gan dažnai išplaukia ir ne visada teisingos išvados.
Prasidėjus krizei svetingumo sektoriaus pardavimai 2009 m. krito mažiau nei kitose ūkio šakose. Tačiau 2010 m., ekonomikai jau po truputį atsigaunant, buvo priešingai - pardavimai šiame sektoriuje mažėjo labiausiai. Lyginant 2010 ir 2008 m. devynių mėnesių pardavimus, apgyvendinimo įmonėse, jis krito krito 36%, o maitinimo įstaigose – 32% Skirtingai nei pastarosios, viešbučiai negalėjo tiek apkarpyti savo sąnaudų – jos sumažėjo tik 23%.
Viešbučių verslas patyrė dvigubą smūgį – PVM išaugo nuo 5% iki 21%, dėl smukusio vartojimo teko mažinti ir kambarių kainas. Statistikos departamento duomenimis per dvejus metus (sezono metu - 2008 ir 2010 m. III ketv.) pvz., dviviečio numerio kaina atskaičius PVM sumažėjo net 32,1%. Tiesa, brangiausių kambarių kainos beveik nekito.
Nuo 2009 m. dauguma šakos įmonių jau „pravalgė“ nuosavą apyvartinį kapitalą ir apyvartinių lėšų poreikį finansavo iš tiekėjų skolų bei kitų šaltinių. Su tiekėjais 2010 m. III ketv. vidutiniškai buvo atsiskaitoma per 74,7 d. (2009 m. III ketv. buvo 77,6 d.)
Svetingumo sektorius pagal darbuotojų atleidimus pastaraisiais metais užima pirmą vietą. Per vienerius metus (nuo 2009 m. III ketv. Iki 2010 m. III ketv.) viešbučius ir restoranus paliko 14,7% darbuotojų, kai Lietuvoje darbo vietų mažėjo „tik“ 2,9 %.
Žvelgiant iš rizikos taško, skirtingai nei kitų ūkio šakų, viešbučių ir restoranų kreditingumas pastaraisiais mėnesiais negerėjo. Šių metų sausio pabaigoje mažai rizikingos buvo 4,5% įmonių, valdančių viešbučius ir 23% restoranų verslo įmonių. Aukšta rizika pasižymėjo net 28% apgyvendinimo įstaigų ir 19% maitinimo įmonių.
Tačiau R.Trumpa prognozuoja palankesnes perspektyvas būtent apgyvedinimo sektoriui, ypač viešbučiams.Pagrindinė priežastis – vis stipresnė viešbučių orientacija į eksportą, Per 2010 m. 10 mėnesių užsieniečiams suteikta 65,5% visų nakvynių viešbučiuose, prieš dvejus metus ši dalis siekė 61,1%. Skaičiuojant pinigais ši dalis akivaizdžiai didesnė – vasarą, kai kainos aukštesnės, užsieniečiai sudaro per 70% viešbučių svečių.
Džiugina ir po truputį gerėjantis oro susisiekimas, sumažintas PVM, dėl suvaldytų sąnaudų pagerėjęs viešbučių konkurencingumas, euro silpnėjimas JAV dolerio, kitų valiutų atžvilgiu.
Europos krepšinio čempionatas vertintinas kaip teigiamų lūkesčių formuotojas, nes pajamas jis neš tik kelias savaites. Be to, greičiausiai šios pajamos nebus tokios didelės, kaip prognozuoja kai kurie leidiniai, rašę apie didžiules kainas besiruošiantiems į renginį.
Tuo pat metu restoranai patiria visus vidaus rinkos sunkumus, kurių svarbiausi yra maža vidaus paklausa, augsiančios maisto kainos, nuosavo apyvartinio kapitalo trūkumas.
Geresnės perspektyvos prognozuojamos tik stambių restoranų tinklų bei įmonių, turinčių apyvartinio kapitalo „pagalvę“. Silpnesnės maitinimo įmonės gali nesulaukti nesulauks vasaros sezono. 2001 metų antroje pusėje šio sektoriaus rizika turėtų tapti stabili dėl nusistovėjusios konkurencinės aplinkos.
