Pasak B. Gruževskio, senėjančios visuomenės tendencija formavosi jau nuo 20-ojo amžiaus pabaigos.
„Stebėdami skirtumą, kiek žmonių gimsta ir miršta, tas seniai žinoma, kad mūsų visuomenė sensta, ypač Lietuvoje matome tendenciją, kad daugiau žmonių miršta negu gimsta, todėl šita prognozė demografų užfiksuota, (...) kad paprasčiausiai šiemet pensinį amžių pasieks daugiau gyventojų negu pasieks 25 metų amžių. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje pensinio amžiaus sulauks daugiau žmonių nei ateis į darbo rinką“, – LRT radijui šią savaitę teigė B. Gruževskis.
„Šiemet tai yra šimtai, ne pilnas gal 500 žmonių skaičius, tas skirtumas, kuris formuojasi, bet kasmet jis didės, kitais metais bus virš tūkstančio, po to 3 tūkst. ir daugiau. (...) Šita įtempta padėtis darys neigiamą įtaką darbo rinkai“, – sakė jis.
Tuo metu Vilniaus universiteto ekonomistas Romas Lazutka tokios tendencijos nesureikšmina. Anot jo, gerovę lemia ne demografinė situacija, bet ekonominė, technologinė pažanga.
R. Lazutkos teigimu, Lietuvoje yra apie 1,4 mln. dirbančiųjų, kasmet į darbo rinką ateina ir iš jos išeina kiek daugiau nei 20 tūkst. žmonių.
„Jei pernai atėjo keli šimtai ar tūkstantis daugiau nei sulaukė pensinio amžiaus, o šiemet išsilygino, tai tas tūkstantis ar du, kai yra dirbančiųjų mažau, reikšmės neturi. Tai simboliniai metai, nes tie skaičiai artėjo, išeinančių į pensiją skaičius taip smarkiai nekito“, – BNS sakė R. Lazutka.
„Į rinką ateina ir ukrainiečiai, ir baltarusiai, tai dirbančiųjų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais didėja. Pernelyg į tai kreipiamas dėmesys galvojant, kad visuomenės gerovė priklauso nuo biologinių dalykų. (...) Ekonomiką ir gerovę lemia ne tiek demografinė situacija, bet ekonominė, technologinė pažanga“, – teigė jis.
R. Lazutkos teigimu, šalys, kuriose gimstamumas mažas, įprastai klesti, o kur gimstamumas didelis, pavyzdžiui, Afrikoje, jos skursta.
„Nereikia daug dirbančių žmonių, kai yra mašinos, chemija, robotai, kaip tik svarstoma, ką reikės daryti žmonėms, kai juos išstums robotai“, – teigė jis.