Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Nedidelę kavinukę Šiauliuose valdančių vietnamiečių gyvenimas tarsi apvirto aukštyn kojomis, kai iš Migracijos departamento jos sulaukė rašto. Jame moterys informuojamos, kad pažeidė Lietuvos įstatymus, todėl naikinamas jų leidimas laikinai gyventi Lietuvoje ir per dvi savaites jos privalo palikti Lietuvą. Antraip bus deportuotos. Ši žinia moteris šokiravo, jos vos tramdydamos ašaras renka žodžius.
„Mes turime palikti šalį per 14 dienų, nes neturime darbuotojų lietuvių. Šiuo metu aš esu sugniuždyta, panikoje. Aš nežinau, kodėl. Mes mokame mokesčius, mes dirbame kasdien“, – prieš dvi savaites kalbėjo vietnamietė Ngoc Anh Thu Vu.
„Mes turime namus čia, draugus, aš buvau tokia laiminga iki to momento. Jie nori mus tiesiog išmesti, nežinau, ką dabar daryti. Čia mano namai. Aš viską pardaviau Vietname, investavau čia, ir dabar taip elgiasi su mumis“, – graudindamasi sakė vietnamietė Thi Phuong Dung Le.
Privalėjo įdarbinti lietuvius
Kol moterys negali atsigauti po patirto šoko, Migracijos departamentas aiškina, kad užsieniečiai įkūrę verslą Lietuvoje, privalo įdarbinti bent du lietuvius ar kitos Europos Sąjungos šalies piliečius.
„Tokie yra įstatymo reikalavimai, kad verslas turi būti sukūręs darbo vietų vietos gyventojams, tokiu būdu nešti naudą. Tokia yra įstatymo leidėjo valia, įtvirtinta įstatyme ir jo turi būti laikomasi“, – dėstė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
„Susiduriame su Lietuvos valstybėje pakankamai dažnai pasitaikančiu formaliu požiūriu ir teisės aktų reikalavimų taikymu. Biurokratiškai sprendžiant tokias situacijas ir nesigilinant į esmę, į turinį situacijos“, – pabrėžė advokatas Deividas Poška.
Kaip sako vietnamietės, iki šių metų kovo įmonėje lietuvės buvo įdarbintos, o vėliau jos iš darbo išėjo. Tiesa, 8 mėnesius vietnamietės tarnybų neinformavo, kad situacija pasikeitė.
Dabar verslininkės skundžiasi, kad jos nebuvo įspėtos, todėl situacijos ištaisyti negalėjo. O migracijos departamento direktorė atšauna, kad verslininkės privalo žinoti tvarką ir sąlygas, kuriomis vadovaujantis joms leista gyventi Lietuvoje.
„Dar daugiau jos turėjo pareigą pačios informuoti migracijos departamentą, jei pasikeitė kažkas tose sąlygose, kurioms esant gavo leidimą gyventi, turėjo informuoti migracijos departamentą, kad jos atleido visus darbuotojus arba, kad joms finansiniai sunkumai“, – pridėjo E. Gudzinskaitė.
„Kyla klausimas, ar tai tikrai pavyzdys gero, tinkamo viešo administravimo, ar tai proporcingas elgesys, ypatingai žiūrint į tokią situaciją, kuri dabar yra susiklosčiusi, ar turi galimybę asmuo efektyviai siekti teisinės gynybos“, – dėstė D. Poška.
Žada kreiptis į teismą
Kavinės klientai išgirdę naujienas, kad vietnamietės yra varomos iš Lietuvos sako, kad taip pasielgti būtų nesąžininga:
„Visiškas šokas buvo, kiek ateinu, jos dirba nuo pirmadienio iki sekmadienio, kiekvieną dieną, su klientais bendrauja, lietuvių kalbą mokosi. Tikrai šokiravo, nebūčiau gyvenime pagalvojusi, kad taip per vieną vakarą taip galėtų pasikeisti visa jų gyvenimo situacija.“
„Nemanau, kad korektiška ir teisinga taip elgtis su užsieniečiais, net jei ir buvo pažeista kokia taisyklė – neduoti laiko nei situacijai pataisyti, nei išspręsti, jokio perspėjimo, tiesiog atimti leidimą per keturiolika dienų, kai čia yra visas žmonių gyvenimas, jų investicijos.“
Vietnamietės kartu su advokatu siekia sustabdyti sprendimą joms išvykti iš Lietuvos. O jei nepavyks to padaryti, teks kažkuriam laikui palikti jų namais tapusią šalį. Tačiau žada tęsti kovą su biurokratija Lietuvoje.
„Jei aš turėsiu grįžti į Vietnamą, aš samdysiu advokatą, net jei reiks skolintis pinigų, aš sieksiu teisybės. Kreipsiuosi į Žmogaus teisių teismą. Jie taip negali elgtis su mumis“, – rėžė Thi Phuong Dung Le.
Vietnamo pilietėms terminas geranoriškai išvykti baigiasi gruodžio 5-ąją.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.