Sezonas – nuo kovo iki spalio
Šiaulių teritorinės darbo biržos darbo išteklių skyriaus vedėja Vaida Ignotienė sakė, kad sezoniniai darbai įprastai prasideda kovo-balandžio mėnesį žemės ūkio sektoriuje, o nuo gegužės – sezoninius darbus pradeda siūlyti paslaugų, prekybos įmonės, viešbučiai, restoranai, maitinimo įstaigos. Šių darbų sezonas tęsiasi iki spalio.
Daugiausiai darbo siūloma pagalbiniams darbuotojams statybose, nemažai pasiūlymų dirbti žemės ūkyje, skinti uogas. Pramonės sektoriaus įmonės prašo krovikų, darbuotojų prie durpių, pakuotojų. Paslaugų sektoriaus įmonės nori padavėjų, barmenų, virėjų, laiškininkų, skrajučių platintojų, reikia darbuotojų kaimo sodybose.
Jei žmogus nori dirbti žemės ūkyje, daugiau galimybių įsidarbinti mažesniuose miestuose (Pakruojyje, Joniškyje, Akmenėje, Kelmėje). Paslaugų sferoje, statybose lengviau įsidarbinti Šiauliuose, Radviliškyje.
Anot V. Ignotienės, nes darbdaviai reikalavimų dėl amžiaus, išsilavinimo, patirties nekelia: „Svarbiausia – pretendento motyvacija ir noras dirbti. Tačiau jaunimas būna išrankus: už minimalų atlygį mažai kas sutinka dirbti.“
Moksleiviams įsidarbinti sunkiau
V. Ignotienė pataria lankytis Šiaulių teritorinės darbo biržos atviro informavimo vietose, kur skelbiama informacija, darbo skelbimų ieškoti internete, spaudoje, lankytis įmonėse. Svarbu būti pasirengus gerą CV, būti aktyviam ir matomam, patalpinti savo CV darbo paieškos portaluose. Jaunimui ji siūlo lankytis Jaunimo darbo centruose, pildyti anketas.
Lietuvos darbo biržos interneto tinklalapyje (www.ldb.lt) ir neregistruoti darbo biržoje asmenys gali peržiūrėti visas užregistruotas laisvas darbo vietas. Atskirai galima rasti darbo pasiūlymų moksleiviams ir studentams.
Pasak V. Ignotienės, moksleiviams įsidarbinti kiek sunkiau, nes darbdaviai nori išvengti sunkumų: vaikai gali dirbti tik pagal jų amžių nustatytą laiką, yra apibrėžta, kurių darbų jie negali atlikti.
Šiaulių teritorinė darbo birža apklausė apie 300 apskrities darbdavių, iš kurių 51 nurodė planuojantis įdarbinti moksleivius. Iš viso jie numatę priimti 190 moksleivių, daugiausia – Pakruojo rajone.
Paprastai moksleiviams siūloma dirbti spaudos bei lankstinukų platintojais, kurjeriais, spaudos rūšiuotojais, prekybos centruose – darbininkais etiketėms klijuoti, darbuotojais prekėms pristatyti restoranuose, kavinėse – padavėjais, indų plovėjais, virtuvės pagalbiniais darbininkais.
Dėmesys darbo terminui ir grafikui
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Šiaulių skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Mantas Leščiauskas aiškino, kad sezoninė darbo sutartis yra viena iš terminuotų darbo sutarčių rūšių.
Sezoninėje darbo sutartyje, be kitų sąlygų, turi būti nurodyta, jog darbuotojas priimtas dirbti sezoninį darbą pagal atitinkamą profesiją, specialybę, kvalifikaciją, taip pat nurodytas sutarties terminas. Šis terminas turi būti apibrėžtas ne kalendorine data, o tam tikrų aplinkybių pasibaigimu, pavyzdžiui, 2013 metų tam tikrų darbų sezonui.
Inspektorius rekomenduoja pasidomėti, ar darbas tikrai įtrauktas į sezoninių darbų sąrašą, o darbinantis pagal paprastą terminuotą darbo sutartį – ar darbas tikrai yra terminuoto pobūdžio. Sutartyje termino nenurodžius arba netinkamai nustačius, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.
M. Leščiauskas sako, kad laisvesnis darbo laiko organizavimas neretai lemia darbo įstatymų pažeidimus. Darbo grafikai turi būti skelbiami prieš savaitę iki jų įsigaliojimo. Darbdaviai dažnai pažeidžia darbuotojų teises, iš anksto neinformuodami apie darbo laiką, taip pat šio laiko neapskaitydami.
Dirbti nelegaliai – neapsimoka
Anot inspektoriaus M. Leščiausko, didžiausia problema, dirbant sezoninius darbus – nelegalus darbas.
Nelegaliai dirbantis darbuotojas nukenčia: jam visiškai nesumokamas darbo užmokestis arba sumokama gerokai mažiau, darbuotojas atleidžiamas be jokių įspėjimų, jam netaikomos jokios Darbo kodekse numatytos garantijos, tarp jų ir susijusios su darbų sauga.
Sutartį reikia sudaryti ir dėl to, kad įvykus nelaimei darbe darbdaviui gali labiau rūpėti ne darbuotojo gabenimas į ligoninę, o nelegalaus darbo slėpimas.
Slėpti, anot inspektoriaus, motyvuoja baudos: už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį darbdaviui gresia bauda nuo 3 iki 10 tūkstančių litų. Darbdavys taip pat privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju arba dėl jo susirgimo profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, taip pat dėl darbuotojo turto sugadinimo, sunaikinimo arba praradimo bei jo ar kitų asmenų turtinių interesų pažeidimo.
Gintarė VALUCKYTĖ
