Ekspertai pastebi, kad siekiant išvengti šios klaidos, būtina įsitikinti, kaip glaudžiai pasirinktos organizacijos veikla susijusi su studijų programa, ar bendrovė atitinka praktikantų pasaulėžiūrą, ar gali pasiūlyti mentorių pagalbą, ar suteikia galimybes teorines žinias panaudoti darbe.
„Praktika ne tik leidžia iš arti pažiūrėti į vienos ar kitos profesijos virtuvę, bet ir padeda studentui tikslingai pasiruošti baigiamajam darbui. Vis tik būsimieji darbo rinkos dalyviai ne visada sąmoningai pasirenka praktikai atlikti skirtą organizaciją ir nusivilia. Tam, kad tai neįvyktų, reikėtų vietą rinktis atsakingai ir atsižvelgti į šešis pagrindinius kriterijus“, – sako Lina Slavickaitė, KTU Bendradarbiavimo vystymo ir karjeros ugdymo centro vadovė.
Pirmas patarimas: rinkitės studijų programą atitinkančias įmones
„Svarbiausias kriterijus renkantis organizaciją praktikos vietai atlikti yra studento studijų programos ir įmonės veiklos pobūdžio atitikimas. Vienas iš pagrindinių praktikos tikslų yra universitete įgytas žinias panaudoti realiose situacijose, nes tai padeda aiškiai suprasti vertę informacijos ir duomenų, kuriuos suteikė teorinės paskaitos. Kitas svarbus aspektas – būsimo darbo pobūdžio supratimas. Jei studijuojate informacines technologijas, natūralu, kad norėsite tokios praktikos vietos, kurioje galėsite pamatyti, koks tas programuotojo ar analitiko darbas ir ar jis jums atrodo patrauklus“, – paaiškina L. Slavickaitė.
Antras patarimas: rinkitės praktiką pagal užduotis
Tarptautinės programinės įrangos kūrimo bendrovės „NFQ Technologies“ vadovas Paulius Insoda sako, kad praktika turėtų būti apie realias darbo subtilybes: „Teorinės ir praktinės žinios eina koja kojon, todėl jei potencialioje darbovietėje studentas daugiau klauso, o ne daro, tai tampa rimta problema. Todėl labai svarbu, kad praktikantai susipažintų su realiais projektais ir tobulintų profesiniam keliui reikalingus įgūdžius. Pavyzdžiui, programuotojams naudinga pamatyti visą vystymo procesą – nuo idėjos ir jai aktualių funkcijų sugalvojimo iki galutinio įgyvendinimo. Tokių principų laikomės ir „NFQ Akademijoje“, kurioje nuo šiol praktiką gali atlikti ir KTU vyresniųjų kursų studentai. Jų pažangą nuolat stebi atsakingi asmenys, mentoriai, o geriausius studentus pakviečiame dirbti pas save. Beje, šiuo metu kaip tik vyksta registracija į pavasario semestrą“.
Amerikos tyrimų bendrovė „Gallup“ nustatė, kad studentai, kurie praktikos metu pritaikė teorines žinias realiose užduotyse, buvo net du kartus labiau linkę būti susidomėję atliekamu darbu baigus universitetą.
Trečias patarimas: pasidomėkite, kokia yra organizacijos kultūra
L. Slavickaitė pastebi, kad bendrovė taip pat turėtų atitikti ir studentų pasaulėžiūrą. „Studentams labai svarbu, kad organizacijos darbo kultūra sutaptų su jų darbo vietos siekiamybe. Tai gali būti nuo tokių dalykų kaip aprangos etiketas darbovietėje, organizacinė kultūra, požiūris į darbuotoją iki santykių su klientais, paslaugos gavėjais. Kaip galime pastebėti, būtent organizacijose, kurios pasižymi atvirumu tiek savo darbuotojams tiek klientams, studentai noriai atlieka praktika ir jomis yra patenkinti labiausiai,“ – sako KTU atstovė.
Ketvirtas patarimas: pasidomėkite, kas bus jūsų mentoriai
L. Savickaitės teigimu, praktikantas dar nėra pasiruošęs darbo rinkai, todėl ir reikalauja vyresnių kolegų pagalbos bei priežiūros: „Praktikanto be jokios patirties priėmimas ir realių darbų patikėjimas jam labai dažnai reiškia, kad kažkas turi nuolat jį prižiūrėti ir visokeriopai ugdyti. Kartais pasitaiko, kad dėl didelio darbų srauto daugiau patirties turintys kolegos negali skirti pakankamai dėmesio jaunam žmogui ir jis tiesiog gauna užduotis, bet nemato platesnio vaizdo, negali pasikonsultuoti ar gauti atsiliepimų. Tad dar prieš praktikos pradžią reikėtų pasidomėti, kas bus jūsų mentorius, su kokia komanda ir specialistais dirbsite. Taip pat išsiaiškinti, kiek laiko darbuotojai galės skirti jūsų ugdymui.“
Mentorių svarba atsispindi profesinėje veikloje, ypač tarp neseniai universitetą pabaigusių studentų. Tarptautinės audito ir konsultacijų bendrovės „Deloitte“ duomenimis, Y kartos atstovai, kurie darbe turi mentorius, yra net du kartus labiau linkę darbe išbūti ilgiau nei penkerius metus, palyginus su tais, kurie tokių žmonių neturi.
Penktas patarimas: nuspręskite, ar sieksite įsidarbinti
Nemaža dalis studentų po praktikos siekia įsidarbinti ir tai tampa svarbiu kriterijumi ieškant pirmosios darbovietės. Tačiau, pasak KTU Bendradarbiavimo vystymo ir karjeros ugdymo centro vadovės, galimybė įsidarbinti domina ne visus.
„Darbovietės, siūlančios galimybę po praktikos įsidarbinti, visuomet laukiamos ir mėgstamos studentų. Tačiau vienareikšmiškai teigti, kad atlikdami praktiką studentai jau galvoja apie tai, negalima. Kiekvieno atvejis unikalus, todėl ir jo pasirinkimo motyvai būna skirtingi. Svarbu nuspręsti, kokiu tikslu einate į privalomąją praktiką – įsidarbinti ar papildomai ugdyti profesines ir kitas karjeros kompetencijas? Pastebime, kad vis daugėja aktyvių studentų, kurie ne tik renkasi privalomąją praktiką, bet ir ieško savanoriškos bei papildomos veiklos galimybių. Tai leidžia patraukliau formuoti savo gyvenimo aprašymą“, – teigia L. Slavickaitė.
Šeštas patarimas: patys imkitės iniciatyvos ir klauskite
Iniciatyvumas, aktyvus domėjimasis ir aiškus tikslų nusistatymas, ko iš tiesų nori įgyti praktikos metu, padeda studentams ne tik ieškant praktikos vietos, bet ir žengiant pirmuosius žingsnius organizacijoje.
„Paprastai praktikos pokalbio metu studentai jaučiasi nejaukiai ir daugiau tik klausosi, ko iš jų tikisi darbdaviai ir kokias užduotis jiems planuoja. Tačiau tai ne geriausia taktika – daugiau naudos duoda savo nuomonės išsakymas, klausimų uždavimas. Taip ne tik galėsite sužinoti daugiau apie jums rūpimas temas, bet ir parodysite darbdaviui savo gerąsias savybes. O ir praktikos metu šios savybės labai laukiamos vyresniųjų kolegų, kurių komandos nariais studentai, pasibaigus praktikai, gali tapti ilgesniam laikui“, – pataria KTU atstovė.
