Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir kredito biuro „Creditinfo“ užsakymu atlikta apklausa parodė priežastis, kodėl nuomotojai linkę likti šešėlyje.
Anot LNTPA direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus, norint turėti brandžią būsto rinką Lietuvoje reikalinga legali nuomos rinka, ilgalaikei nuomai skirtas būstas, valdomas privačių savininkų, įmonių ar savivaldybės bei nuomininkų teises ginanti organizacija.
„Skaidrios ir tvarios būsto rinkos Lietuvoje nėra. Šešėlis didesnis nei trys ketvirtadaliai rinkos, tokia dalis nuomos santykių neapskaitoma ir nemaža dalis tų santykių net neįteisinama sutartimis. Kodėl? Nes nėra ilgalaikės būsto nuomos produkto. Tokį produktą tik individualūs asmenys teikia, kurie ne visada suinteresuoti deklaruoti, o juridiniams asmenims kol kas nepalanku dalyvauti dėl šešėlio, mokesčių (veiklos mokesčiai, nekilnojamojo turto mokesčiai).
Galėtų nuomininkų teises ginančios asociacijos atsirasti, nes patys gauname skundų ir nuviltų nuomininkų, ir į sunkią padėtį patenkančius nuomotojus. Tai teisinės bazės trūkumas“, - sako M. Statulevičius.
Pasak jo, reikėtų peržiūrėti mokestinę sistemą ir toms kompanijoms, kurios teikia ilgalaikę nuomos rinką galėtų būti teikiami mokestiniai palengvinimai. Pavyzdžiui, jei atsirastų lengvatinis PVM, atsirastų ir paskata.
Be visa kito, prie brandesnės rinkos galėtų prisidėti ir savivaldybės. Yra kitose šalyse patirtis, kuomet savivaldybė suteikia kompensaciją arba pigesnį būstą tiems, kurie gauna mažesnes pajamas, bet yra specialistai - mokytojai, gaisrininkai, sveikatos darbuotojai, pareigūnai. „Žirmūnuose buvo mintis statyti tokį būstą, bet savivaldybė tokių planų atsisakė, tą sklypą planuojama privatininkams perleisti“, - prideda jis.
Apklausus daugiau nei tūkstantį Lietuvos gyventojų paaiškėjo, kad būdami būsto savininkais pajamų mokesčius mokėtų arba greičiausiai mokėtų 49 proc. apklaustųjų (5 proc. daugiau nei pernai), nemokėtų arba greičiausiai nemokėtų 28 proc. (pernai šis rodiklis siekė 46 proc.), neapsisprendusiųjų dalis išaugo nuo 10 iki 23 proc.
Norėtų mažesnių mokesčių
Nelegaliai nuomojamo būsto nesinuomotų maždaug dešimtadalis, svarbus, bet ne lemiamas veiksnys tai būtų kiek daugiau nei ketvirtadaliui nuomininkų.
Efektyviausia priemone legalizuoti nuomos rinką, visuomenė laiko nuomos mokesčių mažinimą (beveik 3 iš 4 apklaustųjų). Apklaustieji teigė, kad jei būtų mokamas ne 15 proc., o 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM), tada būtų labiau linkę mokėti mokesčius.
Kitos priemonės kaip didesnė rinkos kontrolė, mažesnis pakantumas šešėliui ar paprastesnis pajamų deklaravimas atsilieka tris kartus. Pavyzdžiui didesnės baudos motyvuotų savo veiklą deklaruoti 19 proc. apklaustųjų, kai tuo tarpu 71 proc. motyvuotų mažesni mokesčiai.
Ragina tikrinti kredito istoriją, „Facebook“ ir „Instagram“
Kredito biuro Creditinfo Komunikacijos vadovas Aleksas Rozentalis pasakojo, kad atsiradus 5-7 metų sutartims saugumą pajaustų ir nuomotojai, ir nuomininkai.
Dabar nurodoma, kad kas penktas gyventojas Lietuvoje arba asmeniškai, arba per kitus yra susidūręs su probleminiais nuomininkais – t.y. nesumokama, apgadinamas turtas.
Klausiami kaip įsitikintų nuomininko mokumu ir gera reputacija, respondentai dažniausiai įvardija užstatą (81 proc. apklaustųjų) ir asmens tapatybės kortelę (40 proc.). Tuo tarpu užsienyje įprastas įrankis nuomininko įsivertinimui - kredito istorijos ataskaita (paminėta 22 proc. respondentų) - atsidūrė už galimybės atvirai pasikalbėti su nuomininku (38%).
„Šešėliniai rinkos dalyviai neturi tam tikrų privilegijų, kuriuos turi skaidrūs būsto nuomotojai. Pavyzdžiui, jei nuomojate būstą legaliai, galite nuomininko drąsiau teirautis kredito istorijos ataskaitos, reikalauti žalos atlyginimo turto apgadinimo atveju. Be to, nuomodami skaidriai nebedrebėsite dėl nuompinigių pervedimo į asmeninę sąskaitą banke. Nuomininkai irgi bus patenkinti tuo, kad pinigus gali pervesti bei rečiau sulaukia šeimininko vizitų“- sako Andrius Bogdanovičius, „Creditinfo“ generalinis direktorius.
Konferencijoje dalyvavęs A. Rozentalis teigė, kad kredito istorija yra puikus būdas nustatyti tinkamesnį nuomininką. Pavyzdžiui, kreipiasi analogiško amžiaus žmonės, dirbantys panašiose srityse, tačiau patikrinus kredito istorijas gali paaiškėti, kad vienas iš jų turi daug daugiau finansinių įsipareigojimų ir galbūt negalės visad laiku sumokėti nuomos.
„Net jei vienas sutinka mokėti nuomą 400 Eur, gal naudingiau išnuomoti saugesniam variantui, kad ir už keliasdešimt eurų mažiau“, - prideda jis.
Tiesa, kredito istorijos nuomotojas taip paprastai negaus, jam reikėtų prašyti, kad pats nuomininkas šią atsineštų. O jei atsinešti nesutinka, galbūt jis turi ką slėpti, sako A. Rozentalis.
O taip pat raginama elgtis kaip darbdaviams, t.y. tikrinti „Facebook“ ir „Instagram“ tinkluose nuomininko talpinamas nuotraukas. Taip bus galima sužinoti apie ji laisvalaikį ir įvertinti galimą žalą būstui.
Turėti nuosavą būstą - prioritetas
„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas didžiausių šalies miestų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad kas penktas šių miestų gyventojas (19 proc.) gyvena nuomojamame būste. Dažniausiai tai 26-35 metų amžiaus aukščiausio išsimokslinimo didesnes pajamas gaunantys gyventojai. Šios grupės gyventojai dažniau nei kiti apklaustieji nurodė turintys norų ar ketinimų naują būstą įsigyti artimiausiu metu. Iš viso naują būstą artimiausiu metu norėtų įsigyti trečdalis (34 proc.) apklaustųjų.
Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, nuosavo būsto turėjimas šalies gyventojams yra prioritetas, o būsto nuoma, tikėtina, tik laikinas sprendimas, kol kaupiamas pradinis įnašas ar nėra galimybių gauti būsto paskolos.
„Nepakankamos santaupos pradiniam įnašui arba nepakankamos pajamos būsto paskolos įmokos dengti yra du pagrindiniai stabdžiai, sulaikantys gyventojus nuo nuosavo būsto įsigijimo. Taip pat kone kas penktas apklaustasis nurodo, jog jo oficialios pajamos yra nepakankamos būsto paskolai gauti. Reiškia, gana didelė gyventojų dalis pripažįsta gaunantys neoficialių pajamų“, – sako finansų ekspertė J. Cvilikienė.
Apklausa taip pat nurodo, kad nuoma yra dažniausias pasirinkimas tarp studentų – kas ketvirtas studentas nuomojasi būstą.
„Swedbank“ užsakymu atlikti gyventojų nuomonės tyrimai taip pat rodo, kad nekilnojamas turtas Lietuvoje vertinamas ir kaip patrauklus pasirinkimas investuoti laisvas lėšas. Į nekilnojamą turtą investuotų ir, tikėtina, jį nuomotų 57 proc. šalies gyventojų. Investavimas į nekilnojamą turtą taip pat yra ir besiruošiančių pensijai pasirinkimas. Siekdami užsitikrinti finansiškai saugesnę senatvę 14 proc. šalies gyventojų yra įsigiję nekilnojamo turto.
