Babilono šlovė nenyksta. Per daug šimtmečių iki mūsų dienų atėjo garsas apie turtingiausią miestą su pasakiškais lobiais. Tačiau taip buvo ne visada. Babilono turtai – tai jo gyventojų išminties pasekmė. Pirmiausia jiems teko išmokti, kaip praturtėti.
Babilono legendos
Kai gerasis karalius Sargonas grįžo į Babiloną, nugalėjęs savo priešus elamitus, susidūrė su sunkia padėtimi. Karaliaus kancleris ją paaiškino taip:
„Po daugelio klestėjimo metų, kuriais mūsų šalies žmonės mėgavosi dėl to, kad Jūsų Didenybė iškasėte didžiuosius laukų drėkinimo kanalus ir pristatėte puikių šventyklų dievams, dabar, kai darbai baigti, atrodo, kad žmonės nebeturi iš ko gyventi.“
Darbininkai neturi darbo. Pirkliai turi mažai pirkėjų. Ūkininkai negali parduoti savo produktų, nes žmonės neturi aukso, už kurį galėtų nusipirkti maisto. Pinigai atsidūrė kelių turtingiausių mūsų miesto žmonių rankose. Dabar, kai tas pinigų srautas nutrūko, dauguma šalies žmonių neteko vienintelio pajamų šaltinio.
Karalius pasiteiravo savo kanclerio, kas galėtų išmokyti Babilono žmones kaupti turtus. Atsakymas buvo aiškus – to galėtų išmokyti turtingiausiu Babilono žmogumi tituluojamas Arkadas. Karalius paprašė jį atvesti kitą rytą.
Po trumpo ir malonaus pašnekesio Babilono karalius paaiškino, kad miestas atsidūrė labai sunkioje padėtyje, nes tik keli žmonės moka susikrauti turtus, ir jie tai daro, o dauguma nemoka išlaikyti net dalelės gauto aukso.
Karalius pasiteiravo, ar Arkadas galėtų perduoti savo turtų kaupimo išmintį mokytojams, kurie paskui jas perteiktų kitiems ir taip toliau, kol Babilonas vėl ims klestėti.
Arkadas, kaip kuklus tarnas sutiko perduoti žinias tautiečių gyvenimui gerinti ir paprašė kanclerio surinkti šimtą žmonių, kuriems galėtų papasakoti apie septynis vaistus, kuriais Arkadas išgydė savo ploną piniginę. Plonesnės už ją, ko gero, nebuvo visame Babilone.
Po poros savaičių, vykdant karaliaus įsakymą, šimtas rinktinių vyrų susirinko Mokslo šventyklos didžiojoje salėje ir susėdo puslankiu priešais Arkadą, kuris sėdėjo šalia mažos taburetės, ant kurios degė šventoji lempa, skleisdama keistą, bet malonų kvapą.
„Kaip pareigingas mūsų didžiojo karaliaus pavaldinys stoviu prieš jus, pasiruošęs tarnauti jums. Kadangi kažkada buvau neturtingas jaunuolis, labai troškęs aukso, bet išmokau jo gauti, karalius prašo mane to paties išmokyti ir jus. Mano turtų kaupimo pradžia buvo labai kukli. Neturėjau jokių pranašumų, kokių neturite jūs.
Pirmoji mano turtų talpykla buvo gerokai dėvėta piniginė. Man labai nepatiko, kad ji tokia tuščia, troškau, kad ji būtų išsipūtusi, pilna, kad joje dzingsėtų aukso monetos, todėl pradėjau ieškoti vaistų nuo plonos piniginės, ir radau jų net septynis.
Jums, kurie čia dabar sėdite, paaiškinsiu septynis būdus liesai piniginei pripildyti, septynis vaistus nuo plonos piniginės ligos.“
Vaistas nr. 1: pradėkite pildyti savo pinigines
Arkadas kreipėsi į susimąsčiusį vyrą, sėdintį antroje eilėje: „Drauguži, kuo tu užsiimi?“ Šis atsakė, jog raižo įrašus molio lentelėse. Arkadas taip pat dirbdamas šį darbą užsidirbo pirmuosius variokus, vadinasi, sėdintis vyras turi tokius pat šansus susikrauti turtus. Vėliau jis paklausinėjo dar keleto žmonių, kuo šie užsiima.
Šitaip klausinėdamas Arkadas išsiaiškino, kaip kiekvienas klausytojas užsidirba pragyvenimui, o baigęs tarė: „Dabar matote, kiek daug yra užsiėmimų ir darbų, kuriais galima uždirbti pinigų. Kiekvienas iš tų būdų yra tekanti aukso srovelė, kurios dalį savo darbu turite nukreipti į savo pinigines. Taigi į kiekvieno iš jūsų piniginę teka didelių ir mažų monetų srovelė, kurios dydis priklauso nuo jūsų sugebėjimų.“
Dabar Arkadas kreipėsi į kuklų žmogų, kuris pasakė esąs prekiautojas kiaušiniais: „Jei paimsi vieną iš savo krepšių ir kas rytą padėjęs į jį dešimt kiaušinių vakare išimsi tik devynis, kuo tai baigsis?“ Šis atsakė, jog ateis laikas, kai jame nebeliks vietos, nes kiekvieną dieną į jį įdėsiąs vienu kiaušiniu daugiau negu išimsiu.
Galiausiai Arkadas ėmė dėstyti pirmą vaistą plonos piniginės ligai gydyti: „Darykite lygiai taip, kaip patariau prekiautojui kiaušiniais. Iš dešimties monetų, įdėtų į piniginę, naudojimui paimkite tik devynias. Tada jūsų piniginės iš karto pradės storėti, bus malonu rankose jausti jų svorį, o sielas apims pasitenkinimas.“
Arkadas paprašė nesišaipyti iš to, ką pasakė. Tiesa visada paprasta. Pradėti reikia kaip tik nuo šio vaisto. Ir Arkado piniginė buvo plona, ir jis keikė ją už tai. Bet kai pradėjo imti iš piniginės tik devynis dešimtadalius to, ką įdėjo, ji pradėjo storėti. Taip esą atsitiks ir su klausytojų piniginėmis.
Dar vienas keistas dalykas yra tas, kad kai Arkadas nustojo savo reikalams skirti daugiau nei devynis dešimtadalius savo uždarbio, jis sugebėjo verstis nė kiek ne blogiau negu iki tol. Jam pinigų trūkdavo ne daugiau, kaip anksčiau.
Taip pat netrukus monetos pradėjo plaukti lengviau negu iki tol. Tikriausiai toks jau dievų dėsnis, kad pas tą, kuris pinigus taupo ir išleidžia tik dalį to, ką uždirba, auksas plaukia lengviau, o to, kurio piniginė tuščia, auksas vengia.
Tad ko jūs labiau norėtumėte – savo troškimų patenkinimo kiekvieną dieną, brangenybių, papuošalų, geresnių drabužių, daugiau maisto, žodžiu, dalykų, kurie greit išnyksta ir yra pamiršti? O gal pastovesnio turto, aukso, žemių, gyvulių bandų, prekių, pajamas duodančių investicijų?
Pirmųjų dalykų įsigysite už iš piniginės išimamas monetas, o joje likusios monetos leis jums įsigyti pastarųjų dalykų. Taigi, toks yra pirmasis vaistas plonai piniginei gydyti: „Iš dešimties į piniginę įdėtų monetų išleiskite tik devynias.“
Vaistas nr. 2: kontroliuokite savo išlaidas
Antroji pamoka prasidėjo Arkado klausimu: „Sakėte, kad žmogus negali pasilikti dešimtadalio to, ką uždirbo, jei to uždarbio ir taip nepakanka visoms būtinoms išlaidoms. Kieno iš jūsų piniginės vakar buvo plonos?“ Rankas pakėlė dauguma žmonių.
„Bet juk ne visi uždirbate vienodai. Kai kurie iš jūsų uždirba kur kas daugiau. Kai kurių šeimos, kurias reikia išlaikyti, daug didesnės. Dabar pasakysiu jums neįprastą dalyką apie žmones ir jų vaikus: tai, ką kiekvienas iš jūsų vadina būtinomis išlaidomis, visada augs tol, kol prilygs jūsų pajamoms, jei tik nesiimsite priemonių tam sustabdyti.“
Būtinų išlaidų nereikėtų painioti su savo norais, troškimais. Visi žmonės turi daug troškimų. Daugiau negu gali patenkinti iš savo pajamų, todėl viską, ką uždirbate, tuoj pat išleidžia tiems troškimams tenkinti. Tačiau nejaugi manome, kad atsiradus didesnėms pajamoms pajėgsime įgyvendinti visus savo troškimus? Nieko panašaus.
Arkadas kalba toliau: „Mano laikas taip pat nėra beribis. Ne beribės ir mano jėgos. Ne beribiai ir atstumai, kuriuos galiu nukeliauti. Ir suvalgyti galiu tik ribotą kiekį valgių, net ir mano džiaugsmas nėra beribis.
Kaip kad lauke piktžolės išdygsta visur, kur tik žemdirbys palieka bent kiek vietos jų šaknims, taip vešliai žmoguje išsikeroja ir troškimai, kai tik atsiranda galimybė juos patenkinti. Jūsų troškimų be galo daug, bet patenkinti pajėgiate tik kelis iš jų.“
Derėtų rūpestingai peržiūrėti savo gyvenimo įpročius. Dažniausiai galima rasti kokių nors išlaidų, tapusių įprastinėmis, nors jas galima protingai sumažinti ar net visai jų atsisakyti. Reikia siekti už kiekvieną išleistą monetą gauti tiek vertės, kiek tik įmanona.
Ant popieriaus (tais laikais molio lentelėje) reikėtų susirašyti visus dalykus, kuriuos norėtumėte įsigyti už pinigus. Atrinkti iš jų tuos, kurie būtini, ir tuos, kuriuos įmanoma įsigyti už devynis dešimtadalius savo pajamų. Visus kitus reikia išbraukti ir laikyti juos tik dalimi tų nesuskaičiuojamų troškimų, kurie turi likti nepatenkinti. Nesigailėti dėl jų!
Tada reikia susumuoti būtinas išlaidas. Privaloma neliesti to dešimtadalio, kuris skirtas jūsų piniginėms pastorinti. Tegu tai būna didžiausias troškimas, kurį patenkinti būtina. Tikslinkite biudžetą, kad jis padėtų siekti šio tikslo. Tegu jis tampa jūsų didžiausiu pagalbininku, apsaugant jūsų storėjančias pinigines.
Arkadas tęsia: „Biudžeto tikslas yra padėti jūsų piniginėms storėti. Jis turi padėti jums gauti visko, kas būtina, ir, kiek tai įmanoma, patenkinti kitus troškimus. Jis turi jums padėti suvokti didžiausius troškimus, atskirti juos nuo atsitiktinių norų.“
Štai toks yra antrasis vaistas plonos piniginės ligai gydyti: „Taip planuokite savo išlaidas, kad pakaktų pinigų būtiniausiems dalykams, pramogoms ir vertingiausiems troškimams patenkinti, tam skiriant ne daugiau kaip devynis dešimtadalius savo pajamų.“
Vaistas nr. 3: tegu daugėja jūsų aukso
„Štai jūsų plonos piniginės jau pilnėja. Jau išmokote palikti jose dešimtadalį to, ką uždirbote. Išmokote kontroliuoti savo išlaidas, kad išsaugotumėte didėjantį turtą. Dabar apsvarstysime, kaip priversti tą turtą tarnauti jums ir jį gausinti. Malonu piniginėje turėti aukso, jis džiugina šykštuolio širdį, tik, deja, jis nieko neuždirba.
Auksas, kurį sukaupėme, pasilikdami dalį savo pajamų, tik pradžia. Jo atnešamos pajamos ir sukraus mums turtus. Taigi, kaip priversti auksą dirbti? Mano pirmoji investicija buvo nesėkminga – praradau viską, ką turėjau. O mano pirmoji sėkminga investicija buvo paskola, kurią suteikiau Agarui, skydų meistrui.
Kartą per metus jis prisipirkdavo daug bronzos, atgabentos iš už jūrų, ir naudojo ją skydams gaminti. Neturėdamas pakankamai lėšų sumokėti už ją pirkliams, skolindavosi iš tų, kurie turėjo atliekamų pinigų. Jis buvo garbingas žmogus ir, pardavęs pagamintus skydus, skolas grąžindavo su didelėmis palūkanomis.“
Toliau Arkadas pasakojo, kad kas kartą, kai skolindavo Agarui, pasiimdavo ir iš skolos susikaupusias palūkanas, todėl didėjo ne tik kapitalas, bet ir pajamos. Maloniausia buvo matyti, kaip tos sumos grįžta į Arkado piniginę.
Žmogaus turtas – tai ne monetos, kurios skambčioja jo piniginėje. Tai jo gaunamos pajamos, ta aukso srovelė, kuri be perstojo teka į jo piniginę ir neleidžia jai suplonėti. Štai ko kiekvienas žmogus turėtų siekti. To trokšta visi, kiekvienas iš mūsų. Juk visi norime pajamų, kurių srautas nenutrūktų, kad ir ką darytumėte – dirbtumėte ar keliautumėte.
Arkadas tęsė: „Mano pajamos buvo didelės. Paskolos Agarui buvo mano pirmieji mėginimai sėkmingai investuoti. Pasimokęs iš jų, kapitalui didėjant pradėjau skolinti ir investuoti daugiau. Iš pradžių tik iš kelių, o vėliau jau iš daugelio šaltinių į mano piniginę tekėjo auksinė turto srovė, o tą turtą galėjau skirti išmintingiems dalykams, kokius tik sugebėjau sugalvoti.“
Aukso kiekis didėja labai greitai, kai jį tinkamai naudojant gaunamos geros pajamos. Tai aiškiai rodo toliau aprašytas pavyzdys.
Vienas ūkininkas, gimus pirmajam sūnui, davė pinigų skolintojui dešimt sidabrinių ir paprašė juos naudoti skolinimui iki tol, kol jo sūnui sukaks dvidešimt metų. Pinigų skolintojas sutiko ir pažadėjo ketvirtadalio šios sumos dydžio palūkanas per ketverius metus. Kadangi ūkininkas tą sumą atidėjo savo sūnui, paprašė pinigų skolintojo palūkanas kas kartą pridėti prie pagrindinės sumos.
Kai sūnui sukako dvidešimt metų, ūkininkas nuėjo pas pinigų skolintoją pasiteirauti apie savo pinigus. Pinigų skolintojas paaiškino, kad ši suma didėjo dėl procentų, todėl nuo dešimties sidabrinių ji išaugo iki trisdešimt vieno ir pusės sidabrinio.
Ūkininkas labai apsidžiaugė, o kadangi sūnui tuo metu tų pinigų nereikėjo, paliko juos pinigų skolintojui. Kai sūnus sulaukė penkiasdešimties metų, o jo tėvas jau buvo iškeliavęs į kitą pasaulį, pinigų skolintojas atidavė jam susikaupusius pinigus – šimtą šešiasdešimt septynis sidabrinius.
Štai jums trečias vaistas plonos piniginės ligai gydyti: „Kiekvieną monetą įkinkykite į darbą, kad ji uždirbtų pinigus, kaip laukai duoda derlių, kad neštų jums pajamas – turto srautą, be perstojo tekantį į jūsų pinigines.“
Vaistas nr. 4: saugokite savo turtus
„Nelaimės mėgsta turto blizgesį. Piniginėje esantį auksą reikia gerai saugoti, kad jo neprarastumėte. Todėl būtų išmintinga išmokti saugoti savo pinigus, kol dar jų turite mažai, o ne laukti, kol dievai duos daugiau“ – kalbėjo Arkadas kitą dieną savo klausytojams.
Kiekvieno, kas turi aukso, tykoja didelės pagundos: atrodo, kad būtų galima daug uždirbti, investavus jį į patikimiausius projektus. Dažnai draugai ir giminės drąsiai daro tokias investicijas ir ragina sekti jų pavyzdžiu.
Pirmasis patikimas investavimo principas – pagrindinės sumos saugumo užtikrinimas. Ar protinga žavėtis dideliu uždarbiu, jei yra pavojus prarasti investuotą sumą? Sakyčiau, kad ne.
Bausmė už riziką – galimas visko praradimas. Todėl prieš investuodami savo lėšas gerai išnagrinėkite visas garantijas, kad jos nepražus. Nesusižavėkite romantiškais troškimais kuo greičiau praturtėti.
Prieš kam nors skolindami pinigus įsitikinkite, ar jis galės grąžinti, pasidomėkite, ar grąžindavo kitiems. Priešingu atveju jūs, patys to nenorėdami, galite padovanoti jam savo sunkiai uždirbtus pinigus. Prieš investuodami į ką nors išsiaiškinkite, kokie pavojai gali tykoti jūsų investicijos.
„Mano pirmoji investicija baigėsi tragiškai. Visų metų santaupas patikėjau tokiam Azmarui, plytų gamintojui, kuris išsirengė į tolimą kelionę užjūrin. Susitarėme, kad Tyro mieste iš finikiečių jis nupirks man retų brangakmenių. Jam sugrįžus, ketinome juos parduoti ir pelną pasidalyti.
Tačiau tie finikiečiai pasirodė esantys dideli sukčiai – vietoj brangakmenių jam įkišo spalvoto stiklo gabaliukų. Mano santaupos prapuolė. Dabartinė mano patirtis būtų leidusi iš karto suprasti, kad kvaila pavesti plytų gamintojui pirkti brangakmenius.
Todėl iš savo patirties patariu jums per daug nepasikliauti žiniomis, patikint kitiems savo lėšas, kad išvengtumėte galimų investavimo spąstų. Geriau pasitarkite su tais, kurie turi patirties, kaip iš pinigų gauti pelno. Tokių patarimų galima gauti ir nemokamai, o jų vertė didžiulė.“
Jį galima nusakyti taip: „Saugokite savo turtą, investuodami jį tik ten, kur pagrindinė suma bus saugi, iš kur ją prireikus bus galima atsiimti ir kur už ją gausite pakankamai dideles palūkanas. Tarkitės su išmanančiais žmonėmis. Klauskite patarimo tų, kurie turi patirties, kaip iš aukso gauti pelno. Tegu jų išmintis apsaugo jūsų lobį nuo nesaugaus investavimo.“
Vaistas nr. 5: padarykite būstą pelninga investicija
„Jei žmogus devynis dešimtadalius to, ką uždirbo, skirs pragyvenimui ir gyvenimo malonumams, o kažkokią tų devynių dešimtadalių dalį galės paversti pelninga investicija be žalos savo gerovei, jo turtai augs greičiau“ – aiškino Arkadas savo klausytojams penktą dieną.
„Labai daug žmonių Babilone su savo šeimomis gyvena netinkamuose būstuose. Reikliems savininkams jie brangiai moka už patalpas, kuriose jų žmonos neturi vietos gėlėms auginti, taip džiuginančioms moterų širdis, o jų vaikai neturi kur žaisti, išskyrus nešvarias gatves.
Jokia šeima negali džiaugtis visais gyvenimo malonumais, jei neturės bent švaraus lopinėlio žemės, kur vaikai galėtų pažaisti, o žmonos užsiauginti ne tik gėlių, bet ir šviežių daržovių bei vaisių šeimai pamaitinti.“
„Turėti nuosavą namą nėra neįmanomas dalykas kiekvienam, kas to labai nori. Argi mūsų puikusis karalius neišplėtė Babilono sienų tiek, kad jame dabar yra daug nenaudojamų žemių, kur už prieinamą kainą galima įsigyti sklypą namui statyti?“, – teiravosi Arkadas.
Štai kokia palaima laukia žmogaus, turinčio savo namus. Labai sumažės ir jo pragyvenimo išlaidos, daugiau pajamų galės skirti malonumams ir savo troškimų tenkinimui. Taigi penktasis vaistas plonos piniginės ligai gydyti vadinasi taip: „Turėkite savo nuosavą namą.“
Vaistas nr. 6: pasirūpinkite, kad pajamų turėtumėte ir ateityje
Žmogaus gyvenimas tęsiasi nuo vaikystės iki senatvės. Toks jau yra gyvenimo kelias, ir nė vienas žmogus negali nuo jo nukrypti, jei tik dievai nepašaukia jo į kitą pasaulį. Kiekvienas žmogus privalo pasirūpinti pakankamai pajamų ateityje, sendamas, ir kaip gyvens jo šeima, kai jo nebebus.
Žmogus, supratęs turtų kaupimo dėsnius ir dėl to besimėgaujantis vis didėjančiu pertekliumi, turėtų pasirūpinti savo ateitimi – investicijomis ar atsargomis, kurios išliktų saugios daug metų ir kuriomis galėtų pasinaudoti atėjus tam laikui, kuriuo jis taip išmintingai rūpinosi iš anksto.
„Tam tikslui žmogus gali įsigyti namų ar žemių. Protingai numačius jų naudą ir vertę ateityje, jie niekur nedings ir pajamos, gautos juos pardavus, gerai pasitarnaus minėtam tikslui. Palūkanos, kurias pinigų skolintojas pridės prie šios sumos, smarkiai padidins jos duodamas pajamas.
Aš pažįstu batsiuvį Ansaną, kuris neseniai aiškino, kad aštuonerius metus kas savaitę duodavo pinigų skolintojui po du sidabrinius. Neseniai šis pateikė jam ataskaitą, kuri jį labai nudžiugino. Tie jo maži indėliai kartu su palūkanomis, kurių dydis buvo įprastinis, tapo gražia tūkstančio keturiasdešimties sidabrinių suma.“
Savaime suprantama, kai tokios mažos, bet reguliarios įmokos duoda tokių puikių rezultatų, kiekvienas turėtų skirti dalį lėšų savo senatvei ir savo šeimos aprūpinimui, kad ir koks sėkmingas būtų jo verslas ar investicijos šiuo metu.
„Kadangi gyvename dabartyje, o ne ateityje, naudokimės esamomis priemonėmis ir būdais, siekdami savo tikslų. Todėl visiems patariu elgtis protingai ir labai apgalvotai rinktis priemones, kaip išvengti plonos piniginės sulaukus senatvės. Juk plona piniginė žmogui, nebepajėgiančiam užsidirbti, arba šeimai, netekusiai maitintojo, yra tikra tragedija.“
Štai šeštasis vaistas plonos piniginės ligai gydyti: „Iš anksto pasirūpinkite savo senatve ir šeimos likimu.“
Vaistas nr. 7: didinkite savo sugebėjimus uždirbti
„Šiandien aš, mieli klausytojai, kalbėsiu apie vieną svarbiausių vaistų plonos piniginės ligai gydyti, tik šį kartą ne apie auksą, bet apie jus pačius, apsirengusius margaspalviais rūbais ir sėdinčius priešais mane. Kalbėsiu apie dalykus, esančius jūsų galvose, kurie prisideda prie jūsų sėkmės arba trukdo jos pasiekti.
Neseniai pas mane užsuko jaunas vyras ir paprašė paskolinti pinigų. Kai paklausiau, kodėl jam trūksta pinigų, pradėjo skųstis, kad uždirba mažiau negu išleidžia. Aš jam paaiškinau, kad tokiu atveju jis yra prastas klientas pinigų skolintojams, nes nesugeba uždirbti daugiau negu išleidžia, taigi iš ko grąžins skolą?“
Vėliau Arkadas pasakojo tolimesnį pokalbį su jaunuoliu. Netrukus paaiškėjo, kad jaunas vyras stengiasi kaip įgalėdamas padidinti savo uždarbį. Per porą pastarųjų mėnesių jis net šešis kartus kreipėsi į viršininką, prašydamas pakelti atlyginimą, bet veltui.
Jo naivumas gali sukelti šypseną bet kam, tačiau vieną svarbią savybę, reikalingą uždarbiui padidinti, jis vis dėlto turėjo – tai didelį troškimą uždirbti daugiau. Deramas ir pagirtinas troškimas. Prieš ko nors siekiant, reikia to norėti, trokšti. Tas troškimas turi būti stiprus ir konkretus.
Bendro pobūdžio, neapibrėžti troškimai yra menkos paskatos. Jei žmogus apskritai nori praturtėti, tai nėra rimta paskata. Bet jei jis nori penkių aukso monetų, tai jau yra konkretus, apčiupiamas troškimas, kurio išsipildymo jis gali siekti.
Jei šį troškimą jis parėmė valios jėga ir jį įgyvendino, tai kitą kartą jis panašiu būdu galės gauti dešimt monetų, paskui dvidešimt, vėliau tūkstantį ir t. t. Mokydamasis patenkinti savo mažą konkretų troškimą jis išmoko patenkinti ir didesnius.
Tai ir yra turto kaupimo procesas: iš pradžių mažos sumos, vėliau, žmogui mokantis ir didinant savo sugebėjimus, vis didesnės. Troškimai turi būti paprasti ir konkretūs. Jei jų bus per daug, bus pernelyg neaiškūs ar pranoks žmogaus sugebėjimus juos patenkinti, tikslo pasiekti nepavyks.
„Tobulėjant žmogaus profesiniams sugebėjimams, didėja ir jo sugebėjimai daugiau uždirbti. Seniai seniai, kai buvau dar tik kuklus raštininkas, raižantis molio plyteles už kelis variokus per dieną, pastebėjau, kad kiti padaro daugiau už mane ir jiems mokama daugiau, todėl pasiryžau pralenkti visus.
Gana greit perpratau, kodėl jiems sekasi geriau. Pradėjau daugiau domėtis savo darbu, labiau susitelkti, labiau stengtis, ir štai mažai kam pavykdavo per dieną išraižyti daugiau lentelių negu man. Mano meistriškumas greit buvo įvertintas ir nereikėjo šešis kartus eiti pas viršininką prašyti didesnio atlyginimo.“
Kuo daugiau mokėsi, tuo daugiau uždirbsi. Jei žmogus siekia profesinio tobulėjimo, jam bus dosniai atlyginta. Jei jis – amatininkas, gali stengtis perprasti geriausių amatininkų metodus ir naudoti jų įrankius. Jei jis – teisininkas ar gydytojas, gali tartis su kitais tos specialistais, dalytis patirtimi. O jei jis – pirklys, gali visą laiką ieškoti geresnių prekių už mažesnę kainą.
Žmogaus reikalai keičiasi ir gerėja, nes įžvalgūs žmonės siekia didinti savo meistriškumą, kad galėtų geriau tarnauti tiems, nuo kurių globos jie priklauso.
Todėl raginu visus žmones būti pirmosiose siekiančių pažangos gretose ir nesustoti, kad neaplenktų kiti. Daug dalykų praturtinga žmogaus gyvenimą naudinga patirtimi. Jei gerbi save, privalai daryti žemiau išvardytus dalykus:
Kuo greičiau grąžinti skolas ir nepirkti to, už ką negalėsi susimokėti.Rūpintis savo šeima, kad jos nariai apie tave galvotų ir atsilieptų vien tik gerai.Parašyti testamentą, kad dievams pašaukus pas save turtas būtų padalytas deramai ir garbingai.Atjausti nelaimių ištiktus žmones ir protingai padėti jiems, negailėti dėmesio artimiesiems.
Taigi, septintasis ir paskutinysis vaistas plonos piniginės ligai gydyti būtų toks: „Ugdyti savo galias, mokytis ir kaupti išmintį, kelti savo meistriškumą, elgtis taip, kad galėtum save gerbti.“ Norint patenkinti gerai apgalvotus troškimus, reikia įgyti pasitikėjimo savimi.
„Tad štai tokie septyni vaistai plonos piniginės ligai gydyti, kuriuos aš, remdamasis savo ilgo ir sėkmingo gyvenimo patirtimi, raginu vartoti visiems, trokštantiems praturtėti. Mieli klausytojai, aukso Babilone yra daugiau negu manote. Jo tikrai užteks visiems. Taigi naudokitės tomis tiesomis, kad suklestėtumėte ir praturtėtumėte – tai įmanoma“, – užbaigė Arkadas.
Šaltinis: Džordžo Klasono knyga „Turtingiausias Babilono žmogus“ (2010 m.).
