Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija pritarė, kad 89 naujos (14 iš jų sukūrė Lietuvos selekcininkai) itin gera ūkine verte ir kitomis vertingomis savybėmis išsiskiriančios augalų veislės būtų įrašytos į Nacionalinį augalų veislių 2010 m. sąrašą.
Yra iš ko rinktis
Nacionaliniai augalų veislių sąrašai sudaromi visose ES valstybėse. Lietuvos valstybinio augalų veislių tyrimo centro direktorius, Valstybinės augalų veislių vertinimo komisijos pirmininkas Stanislovas Polikaitis sakė, kad į mūsų šalies Nacionalinį augalų veislių 2009 m. sąrašą buvo įrašytos 738 veislės, 162 iš jų – lietuviškos.
Dauguma jų sukurtos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialuose – Žemdirbystės institute bei Sodininkystės ir daržininkystės institute.
Augalų selekcininkų prašymu iš sąrašo bus išbraukta daugiau kaip 70 senesnių veislių, nes jau yra sukurta naujų, daug produktyvesnių ir paklausesnių.
Lietuvos valstybinis augalų veislių tyrimo centras organizuoja ir koordinuoja augalų veislių ūkinio vertingumo ir jų tinkamumo Lietuvos agroklimatinėms sąlygoms tyrimus. 2007–2009 m. augalų veislių tyrimo stotyse, esančiose skirtingose Lietuvos agroklimato zonose ir pozoniuose, buvo atliekami net 40 augalų rūšių daugiau kaip 450 žemės ūkio lauko, daržo ir sodo augalų veislių tyrimai.
Nacionalinį augalų veislių 2010 m. sąrašą papildys net 32 naujos javų veislės, iš jų 12 – žieminių javų. Lietuvos žemdirbiai žieminiais kviečiais, rugiais, kvietrugiais ir miežiais kasmet apsėja palyginti didelį plotą – 550–600 tūkst. hektarų. Šių javų grūdai naudojami maistui, pašarams ir kitoms reikmėms, pavyzdžiui, gaminti krakmolui ir spiritui, naudojamam biokurui. Pastaraisiais metais nemažai Lietuvoje išaugintų kviečių, iš kurių pagaminti miltai išsiskiria geromis kepimo savybėmis, eksportuojama ir į kitas šalis. „Atsižvelgiant į tai, mūsų žemdirbiams pravartu auginti tam tikrai konkrečiai paskirčiai naudojamus ir grūdų rinkoje didesnę paklausą turinčius žieminius javus“, – atkreipia dėmesį S.Polikaitis.
Sėkmę lemia gera sėkla
Kaip žinia, sėkmę išauginti gausesnį ir geros kokybės tiek žieminių, tiek vasarinių javų grūdų derlių smarkiai lemia gera veislinė sėkla. Žieminių kviečių augintojus turėtų sudominti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filiale – Lietuvos žemdirbystės institute – mūsų selekcininkų sukurtos naujos veislės ‘Kovas DS’ ir ‘Zunda DS’, taip pat Vokietijos selekcininkų sukurtos žieminių kviečių veislės ‘Chevalier’, ‘Kranich’, daniška kviečių veislė ‘Skagen’ – jų augalų grūdai tinka gerų kepimo savybių turintiems miltams gaminti. Danijoje sukurtų veislių ‘Ambition’, ‘Audi’ ir Vokietijoje sukurtos veislės ‘Ararat’ žieminiai kviečiai ne tik išsiskiria ypač dideliu, stabiliu grūdų derliumi (tiriant šias veisles, gauta 9,74 – 10,2 t iš 1 ha), bet ir gerai ištveria žiemos šalčius, taip pat yra atsparūs išgulimui. Šių veislių kviečių stiebai yra palyginti trumpi (81–85 cm) ir tvirti, o tai ypač aktualu mūsų krašto klimato sąlygomis, kai vasarą praėjus stiprioms liūtims dalis javų dažnai suguldoma ir dėl to patiriama nemažų derliaus nuostolių. „Mūsų žemdirbiai turėtų atkreipti dėmesį, kad atsparumu žiemos šalčiams, taip pat įvairiomis geromis ūkinėmis savybėmis išsiskiria ir Lietuvos selekcininkų sukurtų veislių ‘Ada’, ‘Alma DS’, ‘Milda DS’, ‘Tauras DS’ ir ‘Širvinta 1’ žieminiai kviečiai“, – sakė S.Polikaitis.
Šiemet žieminių javų veislių asortimentą papildys ir 2 naujos atsparių žiemos šalčiams ir geru, stabiliu derliumi išsiskiriančių žieminių rugių veislės: ‘Virgiai’ (sukurta mūsų Žemdirbystės institute), vokiška hibridinių rugių veislė ‘Visello’, taip pat 2 Lenkijos ir Nyderlandų selekcininkų sukurtos žieminių kvietrugių veislės ‘Grenado’ ir ‘Inpetto’. Minėtų veislių kvietrugiai yra ne tik derlingi, bet ir išsiskiria dideliu grūduose kaupiamo krakmolo kiekiu. Dėl šios savybės grūdai ypač tinkami etanolio, naudojamo biodegalams, gamybai. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje 2007–2009 m. vykusiuose bandymuose veislių ‘Grenado’ ir ‘Inpetto’ javų derlingumas vidutiniškai siekė net 10,7–11,6 t iš 1 ha.
Į Nacionalinį augalų veislių 2010 m. sąrašą taip pat bus įrašytos 3 labai paklausios vasarinių kvietrugių veislės: ‘Dublet’, ‘Legalo’ ir ‘Nagano’, sukurtos Lenkijos sėklininkystės firmoje „Danko Hodowla Roslin“. Augalų veislių tyrimo stotyse 2008–2009 m. atliekant šių veislių ūkinio vertingumo tyrimus, vidutinis grūdų derlius buvo gautas 6,5–6,85 t iš 1 ha.
Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija taip pat pritarė, kad į veislių sąrašą būtų įrašyta vasarinių pašarinių miežių veislė ‘Carbona’ (Danija) ir 6 naujos salyklinių miežių veislės. Geros kokybės salyklo gamybai ypač tinkami veislių ‘Rosalina’ (Danija), ‘Amber’ ir ‘Honey’ (Švedija), ‘Henley’ (Prancūzija) ir ‘Streif ’ (Vokietija) miežių grūdai. Subrandinti jie atitinka visus svarbiausius salyklo gamybai naudojamų miežių grūdų reikalavimus, nes yra gana stambūs, mažai baltymingi ir grūduose sukaupia didelį krakmolo kiekį, o tai ypač svarbu salykliniams miežiams.
„Į Nacionalinį augalų veislių sąrašą taip pat bus įrašytos mūsų selekcininkų sukurtos naujos vasarinių varpinių ir ankštinių javų veislės: belukščių avižų ‘Mina DS’, pupų ‘Reda DS’ ir siauralapių lubinų ‘VB Antaniai’, – su pasididžiavimu konstatavo S.Polikaitis.
Populiarūs rapsai
Šalies žemdirbiai augina nemažai žieminių ir vasarinių rapsų – vertingų aliejinių ir energetinių augalų. Jų sėklos turi didelę paklausą. Siekiant išauginti kuo geresnį rapsų sėklų derlių, labai svarbu sėjai naudoti geros kokybės veislinę sėklą. Šiemet rapsų augintojai galės pasirinkti naujas šių augalų veisles, nes Nacionalinis augalų veislių 2010 m. sąrašas bus papildytas 9 žieminių ir net 13 vasarinių rapsų veislių. Subrandinamu geru sėklų derliumi ir dideliu jų riebalingumu išsiskiria žieminių hibridinės rapsų veislės ‘Tassilo’, ‘Hornet’, ‘Taurus’ ir ‘Nelson’, sukurtos Vokietijos ir Šveicarijos selekcininkų. S.Polikaitis iš naujų vasarinių rapsų veislių visų pirma žemdirbiams rekomenduoja ‘Fenja’, ‘Clipper’, ‘Kaliber’ H, ‘Sinika’ H, ‘Osorno’ H, ‘Mosaik’, ‘Ritz’ ir ‘Hendrix’.
Veislių sąrašas bus papildytas ir 8 naujomis gana derlingų cukrinių runkelių veislėmis, jų augalai išsiskiria ir nemažu – 17,5–19 proc., palankiais metais – ir didesniu šakniavaisiuose sukaupiamo cukraus kiekiu. Pastaraisiais metais Lietuvoje kilus cukrinių runkelių ligos rizomanijos pavojui, cukrinių runkelių augintojams rekomenduojama rinktis tas veisles, kurių augalai yra genetiškai atsparūs šią ligą sukeliančiam virusui. Tokiomis savybėmis kaip tik ir išsiskiria net 7 naujos į Nacionalinį augalų veislių 2010 m. sąrašą įrašomos cukrinių runkelių veislės. „Visos gerosios savybėmis ypač būdingos veislių ‘Hestia KWS’, ‘Absalon’, ‘Minta’ ir ‘Orbi’ cukriniams runkeliams“, – dėmesį atkreipė S.Polikaitis.
Į minėtą veislių sąrašą bus įrašytos ir 8 naujos antrosios lietuvių duonos – bulvių – veislės: 1 labai ankstyvų, 4 ankstyvųjų, 2 vidutinio ankstyvumo ir 1 vėlyvųjų. Visos šios veislės pasižymi ne tik geru bulvių gumbų derliumi ir atsparumu ligoms, bet ir geromis skonio, virimo ir kitomis bulvėms svarbiomis savybėmis. Pasak S.Polikaičio, viena tokių veislių yra Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filiale dirbančių selekcininkų sukurta ankstyvųjų bulvių veislė ‘VB Liepa’.
Pieno ūkiams – geresni kukurūzai
Galvijininkystės ūkiai galės iš naujomis hibridinėmis kukurūzų veislėmis papildyto veislių sąrašo pasirinkti naujas, ūkinio vertingumo tyrimuose ypač gerai „pasirodžiusias“ kukurūzų veisles ‘Chalice’, ‘Ixxes’, ‘Konsensus’, ‘Lapriora’ ir ‘Sucosta’, išsiskiriančias ne tik geru žaliosios masės derliumi, bet ir sukaupiamu dideliu – 35–38 proc., sausųjų medžiagų kiekiu.
Valstybinė augalų vertinimo komisija taip pat pritarė, kad į Nacionalinį augalų veislių sąrašą būtų įrašytos 4 naujos daržovių veislės, sukurtos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filiale – Sodininkystės ir daržininkystės institute: pomidorų ‘Aušriai BS’ ir ‘Slapukai BS’, valgomųjų morkų ‘Svalia BS’ H ir raudonųjų burokėlių ‘Rikiai’.
Kaip sakė Valstybinės augalų veislių vertinimo komisijos pirmininkas S.Polikaitis, patikslintas Nacionalinis augalų veislių 2010 m. sąrašas netrukus bus paskelbtas „Valstybės žiniose“ ir atspausdintas Lietuvos valstybinio augalų veislių tyrimo centro parengtame specialiame leidinyje. Čia bus pateikti ir visų į minėtą veislių sąrašą įrašytų naujų veislių augalų būdingiausių savybių aprašai.
