Autoriai: Kristina Vilkienė, „Metida“ advokato padėjėja, Reda Žabolienė, „Metida“ vadovaujanti partnerė, advokatė, patentinė patikėtinė
Vyresnioji karta dar gerai prisimena senąją animaciją, kurios herojai populiarūs iki šiol. Dėl šio populiarumo jie patrauklūs ne tik eiliniam žiūrovui, bet ir marketingo specialistams, įvairių prekių gamintojams ar paslaugų teikėjams.
Kiekvienas iš senųjų animacinių filmų turi savo autorius, kuriems priklauso neturtinės teisės į kūrinį. Tačiau kam šiuo atveju priklauso turtinės teisės, o kartu ir teisė į animacinių herojų ar jų frazių komercinį panaudojimą?
Viena iš bendrovių, turinti didžiulį potencialą naudotis autorių teisėmis į animacinius filmus – Sovietų Sąjungos animacinių filmų kino studija, 1936 m. įkurta pavadinimu „Soyuzdetmultfilm“ (rus. „Союздетмультфильм“), o 1937 m. pakeitusi pavadinimą į „Soyuzmultfilm“ (rus. „Союзмультфильм“).
Nuo įkūrimo iki 1991 m. „Soyuzmultfilm“ kino fonduose sukaupta apie 1500 filmų, kuriuose veikia mažiausiai 13 tūkst. personažų. Ir visas šis turtas, kino studijos teigimu, turėtų priklausyti būtent jai.
Tačiau kūrėjai mano kitaip: jų teigimu, daugiausia, kas gali priklausyti kino studijai – tai teisė į animacinių ir kino filmų rodymą ir nuomą, filmų ištraukų panaudojimą reklamoje. Tuo tarpu teisės į paties kūrinio ir personažų panaudojimą turėtų priklausyti patiems autoriams, kadangi jie tokių teisių kino studijai nėra perdavę.
Kino studijos teigimu, visos teisės į animacinius filmus, sukurtus Sovietų Sąjungos laikais, priklauso būtent jai. Kaip pagrindinį argumentą, dėl tokio autorių teisių priskyrimo, kino studija nurodo kūrinio sukūrimą, atliekant tarnybines pareigas. Kitaip tariant, bendrovės teigimu, už darbą autoriai gaudavo darbo užmokestį, todėl turtinės teisės į kūrinius jiems nepriklauso. Tuo tarpu pačios kino studijos skaičiavimais, vien tik panaudodama ir komercializuodama senuosius animacinių filmų personažus, ji galėtų uždirbti mažiausiai pusę milijono dolerių per metus.
Sutartis, dėl leidimo naudoti animacinių filmų personažus, vis dažniau sudaro būtent kino studija „Soyuzmultfilm“, apeidama kūrinių autorius, tačiau pastarieji vis dažniau savo teises gina teisme. Tokia neapibrėžta teisinė situacija, kuomet nėra iki galo išaiškinta, kam gi iš tiesų priklauso turtinės teisės į filmų herojus, nėra palanki nei tų teisių turėtojams, nei bendrovėms, kurios konkrečius animacinių filmų herojus komercializuotų ir panaudotų gaminamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms ženklinti.
Nuo 2009 m. teisės į tarybinę animaciją buvo perėjusios „United Federal Film Collection“. Vien 2010 m. ši bendrovė surinko 180 milijonų rublių autorinio atlyginimo už „Soyuzmultfilm“ animaciją, iš kurių tik 28 milijonai buvo skirti pačiai kino studijai. 2011 m. pabaigoje Rusijos ministras pirmininkas autorių teises grąžino ankstesniems savininkams – „Soyuzmulfilm“ – o tai turėtų leisti kino studijai mokėti autorinį atlyginimą režisieriams, kompozitoriams, scenarijų autoriams ir kitiems kūrėjams. Didžioji pajamų dalis gaunama iš leidimo naudoti animacinių filmų herojus ant įvairių vaikams skirtų prekių: marškinėlių, puodelių, knygų, žaislų ir kitų prekių.
Iki tol tarp kino studijos, kūrėjų ir gamintojų buvo kilę nemažai teisinių ginčų, dėl teisės naudoti animacinių filmų personažus. Vienas iš tokių ginčų – „Soyuzmultfilm“ siekis uždrausti Mikės Pūkuotuko (rus. „Винни-Пух“) atvaizdo naudojimą ant glaistytų sūrelių. Kino studijos teigimu, gamintojas šio personažo atvaizdą naudojo neteisėtai, todėl pareikalauta 415 tūkst. rublių žalos atlyginimo. Pats personažas, Mikė Pūkuotukas, buvo įvertintas 6 tūkst. dolerių, o bitė iš to paties animacinio filmo – 3 tūkst. dolerių. Tuo tarpu gamintojas su tokiu kino studijos reikalavimu nesutiko, teigdamas, kad jis nenaudoja animacinio filmo personažų. Pasak gamintojo, jis jau sudarė sutartį su animacinio filmo dailininkais, be to, tie patys dailininkai pagal specialų užsakymą sukūrė prekių pakuotėms skirtą Mikės Pūkuotuko portretą, kuris šiek tiek skiriasi nuo animacinio filmo herojaus. Šis ginčas, dėl teisių į animacinius herojus, pirmą kartą pasiekė arbitražo teismą, todėl jo sprendimas bus reikšmingas sprendžiant panašaus pobūdžio ginčus ateityje.
Dėl teisės naudoti animacinių personažų atvaizdus kovoja ir kitų pasaulio valstybių bendrovės. Bendrovė „Walt Disney“ paskelbė gavusi iš paveldėtojų naują sutikimą dėl išimtinių autorių turtinių teisių į Winnie-the-Pooh prekių ženklą, mat anksčiau išimtinės teisės jiems priklausė kartu su kita Amerikos bendrove. Personažo autoriai turtines teises į kūrinį perdavė fiziniams asmenims, kuriems „Walt Disney“ bendrovė moka autorinį atlyginimą – daugiau nei 200 tūkst. dolerių per savaitę, už teisę naudoti Mikės Pūkuotuko atvaizdą.
Kadangi animacinių filmų herojai didžiausią pelną jų kūrėjams atneša už kino teatrų ribų – ženklinant jais įvairias prekes ir paslaugas – autorių turtinių teisių turėtojai suinteresuoti kuo efektyviau išnaudoti herojų žinomumą ir populiarumą. Animacinio filmo Winnie-the-Pooh herojai bendrovei „Walt Disney“ kasmet atneša daugiau nei milijardą dolerių pelno.
Šaltinis: www.metida.blog.com
