Kelmės rajono ūkininkai Brazai įgyvendino daugiau kaip dešimtį Europos Sąjungos paramos projektų ir sukūrė modernų pienininkystės ūkį. Neabejotinai prie to prisidėjo ir parama, gauta dalyvaujant įvairiose Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonėse.
Pradėjo nuo palapinės ir dviejų karvių
Žinią, kad Lietuva paskelbė nepriklausomybę, Zenonas Brazas išgirdo Vokietijoje, kur tarnavo sovietinės kariuomenės dalinyje. Viską metė ir su šeima – žmona Tatjana, 17-kos metų Vitalijumi, 16- mečiu Albertu ir 12-mete Valentina – sugrįžo į tėviškę, tepasiėmę septynvietę kareivišką palapinę. Joje su šeima ir gyveno prie Nirplių kaimo, kur plyti jo tėvukui priklausę 22 hektarai žemės, kol vėlų rudenį baigė ręsti ūkinį pastatą, kuriame ir sutiko pirmąją žiemą.
Brazai su šypsena prisimena ūkininkavimo pradžią. Sako, suarėme žemę, užsėjome javais, dar nusipirkome dvi karves – ir nebeliko pinigų.
Išsivaduoti iš skurdo padėjo pirmoji parama, gauta iš Kaimo rėmimo fondo. Tada ūkininkams, investuojantiems į gyvulininkystę, kompensuodavo 40 proc. išlaidų, patirtų perkant gyvulius, žemę bei techniką. Paramos dydis nebuvo įspūdingas, apie 60 tūkst. litų, bet ir žemės hektaras tekainavo pusę tūkstančio. Brazai patys sukūrė tinkamą verslo planą ir nusipirko pirmą savo fermą.
Darbus tęsia vaikai
Ne taip seniai Tatjana ir Zenonas Brazai pasitraukė iš prekinės žemės ūkio gamybos. Jų darbus tęsia vaikai. Pasak Žemės ūkio rūmų atstovo Kelmės rajonui Arūno Bagdono, Brazų pienininkystės ūkis su 150 melžiamų karvių yra vienas moderniausių rajone.
Nors brolių ir sesers ūkiai juridiškai yra atskiri, su savo atskira buhalterija ir visa kita, tačiau ir jie patys savo valdas laiko vienos, Brazų, šeimos ūkiu. „Mes ne ūkiais skirstomės, o pareigomis“, – paaiškina Albertas, kurio rūpestis yra projektai, tiekimo reikalai, ūkių administravimas, jų atstovavimas ir panašūs dalykai. Melžimu ūkyje rūpinasi sesė Valė ir brolienė, Vitalijaus žmona Alma su dviem samdomais darbininkais. Technikos priežiūra ir žemės įdirbimas – brolio Vitalijaus baras. Svainis Renatas, Valės vyras – auksinių rankų statybininkas ir labai gerai išmano techniką. Vaikai perėmė tėvų atsakomybės sritį: veterinariją ir veršelių auginimą, tačiau Tatjana ir Zenonas, galima sakyti, tebedalyvauja ūkio veikloje: prižiūrėdami penketą anūkų, sumažina rūpesčių dirbančioms mamoms, palieka daugiau laiko ūkiniams darbams. Vaikams reikalingi ir tėvų patirtis bei gyvenimiška išmintis.
Vienas už visus, visi už vieną – šis principas padėjo pakelti ir pastarojo meto ekonomikos negandas. „Svarbu yra priimti teisingus sprendimus, o šitai geriau padaryti visiems pasukus galvas, – sako Albertas. –Vykdyti projektus taip pat geriau bendromis pastangomis.“
Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyr. specialistės Agnės Prakapienės manymu, didelei šeimai sutartinai veikiant, be kita ko, daug efektyviau panaudojama ES parama: vienas perka traktorių, kitas – kombainą, trečias – padargus. Brangi technika dirba be prastovų.
Investuotas ne vienas milijonas
Ūkininkai Brazai labai domisi naujovėmis, dalyvauja įvairiuose mokymuose, dalijasi įgyta patirtimi, seka Europos Sąjungos paramos galimybes. Alberto Brazo teigimu, jie dalyvavę daugiau kaip dešimtyje Europos Sąjungos paramos programų. Dalyvaudami dar ankstesnio finansinio laikotarpio – Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonėje „Investicijos į žemės ūkio valdas“, pirko traktorių, plūgą, pašarų dalytuvą, rinktuvą, priekabą. Vėliau, gavę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmąją veiklos sritį „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų bendrijos standartų įgyvendinimas“, įsirengė europinio lygio mėšlides, įsigijo modernią pieno liniją. Vitalijus dalyvavo programos priemonėje „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, paskui – priemonėje „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Pagal šią priemonę ūkis gavo 1 mln. 200 tūkst. litų paramos lėšų. Įsigijo būtinų žemės ūkio mašinų: purkštuvą, šiaudų skleistuvą; tačiau didžioji finansavimo dalis buvo skirta fermos rekonstrukcijai. Šiuo metu Brazai yra pateikę paraišką paramai gauti supaprastinta tvarka. Norėtų pasistatyti angarą, įsigyti trąšų barstytuvą, pašarų ruošą paspartinančio grėblio vartytuvo, kuro kolonėlę. Kol kas teigiamo atsakymo iš NMA nesulaukė, bet to dar tikisi.
Albertas mano, kad vieningai veikti naudinga ne tik giminyste susijusiems ūkininkams. Jis įkūrė žemės ūkio kooperatyvą „Kelmės agroservisas“. Kooperuojantis galima daug pigiau nusipirkti trąšų, dyzelino, sėklos. Tas pat ir parduodant produkciją. Albertas taip pat vadovauja Kelmės pieninės kooperatyvui.
Dabar į šio kooperatyvo pieno supirkimo kainas lygiuojasi ir kiti supirkėjai. Albertas norėtų, kad prie jų šlietųsi kuo daugiau ūkininkų. „Taip jie įgytų galimybę ne tik gauti didesnę kainą už parduodamą pieną, bet ir sutaupytų laiko tiesioginiam darbui, nes rinkoje jų interesams atstovautų ir juos gintų kooperatyvas.“
Alberto visur pilna: jis yra keturių kooperatyvų ir kelių žemdirbių organizacijų narys, vadovauja Maironių kaimo bendruomenei. Žinoma, labiausiai rūpi šeimos ūkis ir jo ateitis. Albertas džiaugiasi, kad štai stiepiasi graži pamaina: „Vien sesers trys berniukai auga. Viliuosi, jog nors vienas iš jų bus ūkininkas.“ Kaip bebūtų, ūkio paveldėtojams nebereikės gyvenimo pradėti nuo palapinės, jiems teliks gausinti tai, ką pasinaudodami valstybės ir Europos Sąjungos pagalba sukūrė savo darbštumu tėvai ir seneliai.
