Už oranžerijas moka visas namas
Vienas tokių namų – Vilniaus senamiestyje, Arklių gatvės 16-uoju numeriu pažymėtas namas, kuriame neseniai atnaujinta šildymo sistema. Šio namo šilumos suvartojimas lapkričio mėnesį, palyginus su 2011 metų lapkričiu, padidėjo net 27 proc. Tai specialistams kelia įtarimų dėl gyventojų saviveiklos ir neteisėto patalpų pertvarkymo, taip pat dėl savivaldybės pateiktų siūlymų, kaip sumažinti šilumos suvartojimą, ignoravimo.
„Pasidaro oranžeriją iš balkono, išveda vamzdžius per sieną. Gyventojas ten sau rūko tarp palmių, o moka tai visi. Galima visko prisigalvoti, bet geriausia gyventi sąžiningai“, - sakė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis, aprodydamas namo rūsį.
Tam, kad būtų išsiaiškinta, kodėl šiame name sparčiai auga šilumo suvartojimas, buvo atlikta gyventojų apklausa ir pasiūlyta atlikti namo energetinį auditą. Tai leistų numatyti konkrečias energijos taupymo priemones, tačiau gyventojai atlikti audito, kuris kainuotų 2 tūkst. litų, už savo lėšas nesutiko. Kadangi miesto savivaldybė glimybės finansuoti auditą nenumato, kol kas nežinoma, kaip bus aiškinamasi mįslinga situacija.
Jei gyventojai savivaldybės atstovų į butus neįsileis geranoriškai, bus imtasi griežtesnių priemonių. Pagal įstatymą, įspėjus prieš 24 val., buto savininkas tikrintojus privalo įleisti į butą. Nepaisant tokių priemonių, gali būti kreiptasi į teismą. Tokiu atveju neteisėtai į butą neįsileidęs asmuo turi apmokėti ir teismo išlaidas.
„Tokios bylos negalime nelaimėti, nes įstatymas įpareigoja jį (tikrintoją – Balsas.lt) įleisti, jeigu pranešame laiku. Toks kvailiojimas ir durninimas kitų greitai baigiasi, nes žmogus supranta, kad daro nuostolį sau, o ne kitiems, - sakė J. Antanaitis. – Bet apskundimai ir visa kita užtrunka, o šildymas būtinas jau šiandien. Tuo labiau, kad kitas mėnuo ir vasaris bus patys šalčiausi.“
Pasak specialisto, dažnai pasitaiko, kad sąmoningai nušalinamas gerai dirbantis namo admininstratorius, kuris „trukdo“ savivaliauti. Tokiu atveju už suvartojamą šilumos perteklių sumoka name gyvenantys socialiai remtini asmenys, t. y. – visi mokesčių mokėtojai.
Išlaidas sumažino patys
J. Basanavičiaus gatvėje esantis namas (37 numeris) yra priešingas pavyzdys. Jo gyventojai savo lėšomis šių metų vasarą atliko apšiltinimo darbus – buvo pakeisti langai butuose, laiptinėje bei rusyje, pakeistas stogas, apšiltinta palėpė, izoliuoti šildymo sistemos vamzdynai. Apytikrė darbų sąmata siekia apie 80 tūkst. litų. Iki 15 butų turinčio namo gyventojams už darbus buvo leista išsimokėti dalimis.
Namo administracija teigia, kad labiausiai pasitarnavo pozityvus gyventojų požiūris. Be to, namas taikė „penkių žingsnių prgramą“, naujinimo darbus atlikdami pamažu. Po apšiltinimo namo išlaidos šildymui sumžėjo 10 proc. Be to, gyventojai džiaugiasi taip padidinę butų rinkos vertę. Pasak specialistų, žmonės turi suprasti, kad būtas yra jų pačių turtas.
„Tikrai didelė dalis šilumos kainos priklauso nuo pačių gyventojų, nuo jų noro ir iniciatyvos, o administratorius - savivaldybė padeda įgyvendinti numatytas priemones, - sakė Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Karosas. – Senamiesčiui turime specialią atgaivinimo programą, kurios dėka yra finansuojama iki 50 proc. namų fasado atnaujinimo darbų.“
Anot J. Antanaičio, šie du namai, esantys toje pačioje teritorijoje ir turintys tuos pačius energijos kainų tarifus, yra puikus pavyzdys, kad šilumos kaina priklauso ne tik nuo šilumos tiekėjų. Daugumai išlaidas pavyko sumažinti
Šiais metais apie du trečdalius daugiabučių, nebūtinai esančių senamiestyje, už šilumą mokėjo mažiau nei praėjusiais metais. „Iš dalies tai yra savivaldybės skatinimo rezultatas – raginome daugiabučių administratorius geriau pasiruošti šildymo sezonui. Kiekvienas žmogus gali užsisandarinti langus, duris, įsirengti šilumą atspindinčius ekranus už radiatorių. Kiekvienas veiksmas padeda sutaupyti pinigų ir užtikrinti konfortą bute“, - sakė K. Karosas.
Vilniaus miesto savivaldybei išanalizavus 200 namų, pernai suvartojusių daugiausiai šilumos, duomenis, paaiškėjo, kad apie 90 proc. namų šilumos suvartojimą sumažino nuo kelių iki 40 proc. Savivaldybė yra parengusi planą, kaip miestui pereiti prie vietinio kuro ir šildymui naudoti 70 proc. biokuro. Rekostravus Vilniaus termofikacinės elektrinės antrąjį katilą, kainą bus galima sumainti 11 proc. dar 2013 metais.
