Žinomas investuotojas Ilja Laursas interviu metu prasitarė, kad verslo pradžioje teko bristi į netikėčiausius vandenis.
„Bent jau verslo pradžioje – ko tik aš nedariau: nuo nekilnojamojo turto pardavimų iki turizmo rinkos ar svetainių programavimo. Teko paragauti labai daug ko. Amerikoje supratau, kad žmogus, kuris 18 metų neuždirba sau, toje šalyje yra visiškai nepriimtinas ir nesuprantamas dalykas“, - interviu metu kalbėjo investuotojas.
Patirtis Amerikoje padėjo
I. Laurso teigimu, pradedant savo karjerą, jaunam žmogui ypač svarbu suvokti, kad kurį laiką teks dirbti nemokamai arba už labai mažą atlygį.
„Ko anksčiau niekada nebūdavo Lietuvoje, yra toks modelis, kad jaunas žmogus dirba įmonėje nemokamai, tarkime, prieš penkerius metus toks modelis buvo visiškai nesuprantamas ir niekada netaikomas mūsų šalyje, o Amerikoje tai labai stipriai veikia. Jaunas žmogus, pradėdamas karjerą, pasirenka darbdavį ir sako, kad čia nori dirbti, nes tikiu, kad ši kompanija man duos daugiausia patirties, supranta, kad iš pradžių aš nieko nemoku“, - interviu metu sakė I. Laursas.
Žinomas investuotojas taip pat nemano, kad virtualiame pasaulyje daug laiko praleidžiantys vaikai, elgiasi neteisingai.
„Jeigu vaikas nori panirti į virtualų pasaulį, sunku pasakyti, ar tai yra gerai. Pasakyti, kad tai yra vien blogai, aš negalėčiau, nes greičiausia, kad niekas nežino atsakymo. Tiesiog žino, kad taip yra. <..> Kai pradedi kažką naujo, visada reikia būti labai atidžiam, taigi kalbant apie vaikus ir kompiuterius, sunku pasakyti, ar toks virtualus įnikimas tikrai yra blogai.
Paradoksas buvo tame, kad, atvažiavęs į Ameriką, aš jau turėjau kompiuterį, nors daugelis vaikų neturėjo. Technologijų prasme man sekėsi puikiai. Aš geriau žinojau kompiuterius, negu moksleiviai Amerikoje ir netgi kartą manęs paprašė instaliuoti kompiuterius visai mokyklai. Taigi šia prasme aš netgi pats atvežiau žinių. Bet daugelio dalykų iš verslo pusės aš nežinojau. Keli dalykai netgi šokiravo. Pavyzdžiui, jeigu tau yra 14 metų, tu pusę metų privalomai dirbi. <..> Toks priverstinis vertimas į darbą, turint omenyje, kad tais laikais pas mus net trečiame kurse ne visi dirbdavo, tai toks „metimas į gyvenimą“ man atrodė labai griežtas“, - interviu metu sakė I. Laursas.
I. Laursas: buvo įvykęs lūžis
„Bet kai tu suvoki, kad netgi dirbant greitojo maisto užkandinėje tu išmoksti savo laiko valdymo, tu išmoksti logistiką, rinkodarą, vadybos. Tu to tiesiog „įgeri“ iš aplinkos. Kai suvoki, kad 24 metų žmogus jau turi dešimties metų darbo patirtį, tai palieka didelį įspūdį. Jeigu tu nori kažko pasiekti, tu negali dirbti tik nuo devintos ryto iki šeštos vakaro. Kitas dalykas – ar tas amerikietiškas darboholizmas yra priimtas visuomenei. Europa yra pasirinkusi kiek laisvesnį kelią, kas konkrečiai liečia verslą ir verslumą“, - sako puikiai žinomas investuotojas.
„Paragauti labai daug nesėkmių man tikrai teko“, - prisipažįsta I. Laursas.
„Man buvo įvykęs lūžis. Visai neseniai, prieš kokį pusmetį. Kalbant apie brangiausius žaisliukus, tai – laikrodžiai. Man tikrai labai patiko laikrodžiai, leidau labai daug“, - atskleidė investuotojas.
Visą interviu galite pamatyti čia:
