Turtingiausių Lietuvos žmonių žurnale TOP 500 įvertinti ne tik Lietuvos verslininkų, bet ir dabartinių Seimo narių pinigai. Žinoma, išskyrus R. Karbauskį, likusieji į minėtąjį „penkišimtuką“ net nepatenka.
Reitingą sudarę analitikai naudojosi viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis, asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktomis deklaracijomis. Dėl pastarosios priežasties prie kai kurių politikų nurodyta, kad jie nesumokėjo gyventojo pajamų mokesčio. Kai kurie jų, anksčiau spaudoje minėjo, kad tiesiog neteisingai užpildė deklaraciją.
Prieš apžvelgiant turtingiausiųjų dvidešimtuką, akys nukrypsta į apačią. Ten 140 ir 141 vietoje Seimo narės Rūta Miliūtė ir Aušrinė Armonaitė. Jų turimas turtas įvertintas 0. Toks įvertinimas nurodytas pažvelgus į pateiktas deklaracijas. Visgi pajamų jaunosios politikės turėjo. LVŽS narė R. Miliūtė nurodė gavus 7713 Eurų pajamų, o GPM sumokėjusi 998 Eurus. Tuo tarpu LRLS narė A. Armonaitė – 6654 Eurų pajamų ir 823 Eurų GPM.
K. Glaveckas: kitų turto šaltinių, išskyrus darbą, nėra
Politikai apie uždirbtus turtus yra nelinkę kalbėti, tačiau tikina, kad viskas pasiekiama sunkiu darbu. Štai liberalas Kęstutis Glaveckas vadovaujasi garsaus ekonomisto Davido Ricardo pasakymu: „Bet kokio turto šaltinis yra darbas“. Politikas prisimena ir Nepriklausomybės pradžią, kuomet žmonėms buvo išdalinti investiciniai čekiai. Vieni sugebėjo pasinaudoti privatizacijos procesu ir išvystyti verslą, kitiems iniciatyvos pritrūko.
„Žmonėms reikia dirbti, o ne kitų skaičiuoti. Tada į priekį būsime nuėję. Kitų turto šaltinių, išskyrus darbą, nėra. Reikia ieškoti, kur investuoti. Jeigu negalima Lietuvoje, reikia ieškoti rinkų kitur. Žmonėms reikia globaliau žiūrėti, juk atidarytos visos ES rinkos. Atskiros sriubos ilgai nepavirsi, esame įšokę į bendrą katilą“, – sako politikas.
K. Glavecko teigimu, žinant dabartinę ekonominę situaciją, rizikinga ir sunku uždirbti iš akcijų, tad lieka nekilnojamasis turtas.
„NT irgi iš esmės pervertintas daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje. Į NT investuoti geriau negu niekur, bet didelių pajamų tikrai neduos, nes esant biudžeto trūkumams visada žiūrima į NT mokesčio pusę“, – sako jis.
Jis taip pat dažnai mini ir seną graikų patarlę: „Jei jūs žinote, bet nedarote, reiškia nežinote“. Būtent šis posakis tinka tiems, kurie nesiima darbo, tačiau nori užsidirbti, mano politikas. Jis tvirtai teigia, pinigai – tik laikinas dalykas.
Liberalas taip pat prasitaria, jog jau plačiai tarp ekonomistų manoma, kad atskris juodoji gulbė, t.y. finansinė krizė.
Išsamesnis turtingiausiųjų parlamentarų topas – apačioje.
20. Artūras Skardžius, 300 196 Eur. Pajamos – 44 582 Eur, GPM – 3973 Eur, LSDP
Sužinojęs apie galimą balsų pirkimą Šilutėje, politikas prašė pakartotinių rinkimų. Tačiau nors ir buvo užfiksuoti pažeidimai, VRK nustatė, kad tai nebūtų turėję įtakos galutiniam rezultatui, kadangi laimėjo kitas kandidatas.
A. Skardžius yra save išbandęs ir verslo pasaulyje. 1989–2000 m. dirbo UAB „Askara“ direktoriumi, bendros Lietuvos, Vokietijos ir Turkijos įmonės „Nefra“ komercijos direktoriumi, UAB „Rastma“ direktoriumi.
Vėliau tapo Seimo nariu. Tačiau gyvenime užsiėmė ne vien verslu ar politika. Jis yra Lietuvos Muay Thai sąjungos viceprezidentas bei Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų narys.
Politikas yra pasisakęs, kad palaiko jaunimą, išvykstantį pasidairyti perspektyvų svetur.
„Jei būčiau jaunas, iš Lietuvos išvažiuočiau. Vienas iš stojimo į Europos sąjunga tikslų ir buvo, kad atsirastų galimybė jauniems žmonėms išvykti padirbėti svetur“, – 2013 m. yra sakęs A.Skardžius.
19. Petras Čimbaras, 306 799 Eur. Pajamos – 35 846 Eur, GPM – 5349 Eur, DP
Politikas ragavęs ir verslininko duonos, dirbęs UAB „Trijadės“ įmonėje, kuri veikia medienos sektoriuje. Vyras direktoriavo bei verčiasi žemės ūkio veikla. Nuo 2012 metų sukiojasi Lietuvos Seimo koridoriuose.
Vienintelis Darbo partijos narys patekęs į dvidešimtuką turtingiausiųjų Seimo narių. Tiesa, laimė nusišypsojo ir apskritai patekti į Seimą. Mat šiemet Darbo partija neperžengė reikalingos 5 proc. ribos. Tad P. Čimbaras į Seimą buvo sugrąžintas vienmandatės apygardos rinkėjų dėka.
P. Čimbaras dirbs Kaimo reikalų komitete.
18. Linas Antanas Linkevičius, 313 855 Eur. Pajamos – 44 348 Eur, GPM – 6150 Eur, LSDP
Neseniai palaiminimą iš prezidentės gavęs ir vėl užimti užsienio ministro pareigas, L. Linkevičius atsiduria 18-oje vietoje. Ministras ne tik yra pasimatavęs užsienio ministro kėdę, bet 2000–2004 metais ir krašto apsaugos.
L. Linkevičių galima apibūdinti kaip pastovų politiką. Jis nuosekliai vykdo savo darbą, vizituoja užsienio šalyse, priima kitų šalių svečius.
Ministras neseniai BBC interviu teigė, kad Donaldui Trumpui laimėjus JAV prezidento postą, Vladimiras Putinas gali pasinaudoti galimybe patikrinti aljanso diplomatinį ryžtą bei karinį pasirengimą. Tame interviu jis Rusiją įvardijo ne supergalia, o superproblema.
17. Juozas Baublys, 317 098 Eur. Pajamos – 184 457, GPM – 129 Eur, LRLS
J. Baublys daugiau kaip 20 metų gyvena ir ūkininkauja Perlojos kaime, Varėnos rajone. Užsidirbo užsiimdamas žemės ūkiu bei pastatų aptarnavimų ir kraštovaizdžio tvarkymu. Tad didžiąją turto dalį sudaro turima žemė.
Atstovavo Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijai bei Varėnos rajono žemdirbių asociacijai.
Prieš tai Seimo nariu nebuvęs, dabar jis priklausys Kaimo reikalų komitetui.
16. Tomas Tomilinas, 325 tūkst. Eur. Pajamos – 15 833 Eur, GPM – 2106 Eur, LVŽS
Prieš patenkant į Seimą T. Tomilinas dirbo Europos Parlamento nario B. Ropės biurų vadovu. Prie privačių interesų politikas nurodęs tokias organizacijas kaip „Socialinių investicijų valdymo centras“, ar „Asociacija jubic – jungtinis Baltarusijos iniciatyvų centras”.
Dabar Seime užims Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas.
Teigia mokantis penkias užsienio kalbas: lenkų, rusų, baltarusių, anglų ir vokiečių. Įdomu tai, kad prie savo VRK anketos pomėgių skilties vyriškis paminėjo ne tik gamtą, kaimą ar skaitymą, bet ir tikrą maistą.
15. Vytautas Kamblevičius, 326 796 Eur. Pajamos – 32 673 Eur, GPM – 4727 Eur, TT
V. Kamblevičius Seime atsidūrė per plauką. VRK panaikinus Kęsto Komskio mandatą, dėl balsų papirkinėjimo Šilutėje, į jo vietą pakilo būtent V. Kamblevičius.
Visgi balsų pirkimo šešėlis krito ir ant šio politiko. Mat reitinguojant Kęstą Komskį buvo reitinguojami ir kiti trys partijos nariai – Remigijus Žemaitaitis, Vaidas Bendaravičius, ir minėtasis Vytautas Kamblevičius. Visgi pastarųjų mandatų VRK nepanaikino, nes balsų pirkimo mastas nebuvo toks, kad turėtų įtakos rinkimų rezultatams.
Politikas 7 metus dirbo UAB „Giluvos“ direktoriumi. Įmonė užsiima mažmenine prekyba maisto produktais, cigaretėmis, tabako gaminiais, alumi, alkoholiniais gėrimais. Privačių interesų deklaracijoje nurodyta, kad šios įmonės vadovu buvo ir nuo 2008 iki 2012 metų.
Pirmą kartą Seimo nariu buvo išrinktas 2004 metais.
14. Juozas Olekas, 351 017 Eur. Pajamos 71 528 Eur, GPM – 6473 Eur, LSDP
Pagrindinis „auksinių“ šaukštų ir šakučių skandalo veikėjas, buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas – Seimo mohikanas. Mat jame jau nuo 1996 metų.
Po neįtikėtinai brangaus pirkinio, virtuvinių įrankių iš „Nota Bene“, ministras susilaukė itin daug kritikos. Pati prezidentė buvo paraginusi ministrą prisiimti atsakomybę. Visgi J. Olekas neatsistatydino.
Pagal išsilavinimą – medicinos mokslų daktaras, tačiau dirba Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.
Didžiąją dalį turto sudaro NT vertė.
13. Virgilijus Alekna, 386 316 Eur. Pajamos 12 744 Eur, GPM – 1653 Eur, LRLS
Politikoje V. Alekna dar naujokas, tačiau visiems puikiai pažįstamas. Jo sąskaitoje – daugybė lengvosios atletikos titulų. Vyras du kartus tapo čempionu Vasaros olimpinėse žaidynėse, dukart pasaulio čempionu, nacionaliniu čempionu ir rekordininku.
Dar prieš rinkimus save įsivaizdavo Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje. Šiuo metu liberalas ten užima komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas.
Profesionalaus sportininko karjerą praeityje palikę V. Alekna panirs į darbus olimpinėse žaidynėse politikoje. Visgi sporto visiškai neapleis.
„Tam tikrų profesijų atstovų nebūna „buvusių“, manau, kad sportininkai, kurie didžiąją gyvenimo dalį sportavo, turės sportuot ir likusią gyvenimo dalį tam, kad gyventų, kad kūnas konfortiškai jaustųsi. Aišku, ne tiek daug dėmesio teks skirti tam, bet manau, kad rytais arba vakarais pasportuosiu“, – žiniasklaidai yra sakęs V.Alekna.
12. Irena Degutienė, 389 980 Eur. Pajamos 43 497 Eur, GPM – 6525 Eur, TS–LKD
Nuo 1996 metų Seimo nare esanti moteris, prieš formuojantis valdančiajai daugumai tikino, kad konservatoriams su valstiečiais nėra pakeliui, nes per daug skiriasi socialinės ir ekonominės politikos nuostatos.
Seime yra buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministre bei Seimo pirmininke. Kandidatavo ir į partijos pirmininkės poziciją, tačiau pralaimėjo Gabrieliui Landsbergiui.
Moteris ne tik politikė, bet apie 10 metų dirbo ir gydytoja anesteziologe reanimatologe, vėliau – gastroenterologe.
Didžiąją jos turto dalį sudaro vertybiniai popieriai.
„Kiekvieną nuo politinės ir visuomeninės veiklos laisvą minutę stengiasi praleisti su savo šeima. Nesvarbu, ką veikti, tiesiog gera visiems būti drauge“, – rašoma jos biografijoje.
11. Gabrielius Landsbergis, 420 248 Eur. Pajamos 97 401 Eur, GPM – 0 Eur, TS–LKD
Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas turtą, kaip ir R. Budbergytė, įgijo dirbdamas ES institucijoje, tiksliau – Europos Parlamente. Tačiau gegužės mėnesį šio mandato atsisakė ir grįžo į Lietuvą vesti partiją link Seimo rinkimų pergalės. Visgi, konservatoriai rinkimuose liko antrieji ir valdančiosios koalicijos nesudarė. Konservatoriai laikėsi pozicijos, kad derybų su valstiečiais nepradės tol, kol šie derėsis tuo pačiu metu ir su socialdemokratais.
Santykiai pašlijo ir su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu, su kuriuo anksčiau visuomet buvo sudaroma koalicija. Nesutikimas sudaryti frakcijų koalicijos užkirto G. Landsbergiui kelią tapti opozicijos lyderiu. Liberalai savo tokią poziciją grindė tuo, kad konsultacijų metu su valstiečiais, konservatoriai kalbėjo už juos. LRLS buvo kategoriškai nusiteikę prieš bendrą koaliciją su valstiečiais.
Pačios partijos viduje ėmė sklisti nepasitenkinimo susiklosčiusia situacija po rinkimų kalbos. Dažnai arogantišku pavadinamas G. Landsbergis neseniai pareikalavo išankstinių partijos pirmininko rinkimų, jog pasitikrintų, ar bendrapartiečiai dar jį palaiko.
Politikas yra aktyviausiai socialiniame tinkle „Facebook“ besireiškiantis seimūnas, komentuoja valdančiųjų siūlymus.
10. Rasa Budergytė, 430 tūkst. Eur. Pajamos 208 881 Eur. GPM – 0 Eur, LSDP
Buvusi finansų ministrė į turtingiausiųjų dešimtuką pateko ne dėl įkurto verslo ar sėkmingos žemės ūkio veiklos. Pinigus ji užsidirbo būdama Europos Audito Rūmų nare. Šešerių metų darbas tikrai atsipirko.
Politikei gražių žodžių debatų metu yra negailėję ir oponentai. Visgi socialdemokratės mintys dažnai skiriasi nuo kitų bendrapartiečių. Moteris visada pažymi, kad neturime teisės didinti valstybės skolos, dėl to negalima neapdairiai žadėti ir didinti pensijas, mažinti mokesčius.
Paskutinis toks nesutarimas buvo dėl PVM lengvatos šildymui. R. Budbergytė primygtinai siūlė jos atsisakyti, tuo tarpu buvęs premjeras ir partijos kolega Algirdas Butkevčius teigė, kad lengvata nebus naikinama. Vėliau R.Budbergytė BNS teigė, tuo metu dar nežinojusi apie socialdemokratų planus pratęsti lengvatos galiojimą, tačiau tikino ir toliau nekeičianti savo pozicijos.
9. Kazys Starkevičius, 495 tūkst. Eur. Pajamos 299 859 Eur, GPM – 4792 Eur, TS–LKD
Buvęs žemės ūkio ministras dar prieš metus po sunkaus infarkto atsidūrė ligoninėje. Ten jam buvo atlikta širdies operacija. Po jos politikas tiesiog teigė, kad yra laimingas, jog yra gyvas. Tuomet vyras pripažino, kad problemas lėmė politiškai įtempta vasara.
Tačiau Seimo nario kėdės K. Starkevičius nemeta, kol mato problemas žemės ūkyje. Net po operacijos teigė, kad jam vis dar teberūpi kaimas.
Pačiam politikui turtą būtent ir atnešė žemės ūkis. Jam priklauso 400 ha žemės, iš kurios apie 100 ha – sava. Visgi politikas pabrėžė, kad beveik 300 tūkst. pajamų yra ne pelnas, ir patyrė daugybę išlaidų ūkininkaudamas. Tad ir sumokėtas GPM yra nedidelis.
Teisininko ir bibliografo specialybę turintis vyras prie pomėgių yra nurodęs knygų skaitymą, fotografiją, teatrą, kaimo darbus.
8. Kęstutis Mažeika, 552 tūkst Eur. Pajamos 105 482 Eur, GPM – 3173 Eur, LVŽS
Veterinarijos gydytojo specialybę turintis K. Mažeika pinigus užsidirbo paniręs į žemės ūkio veiklą. Jį galima vadinti jaunuoju ūkininku. Tačiau kaip politikas viešojoje erdvėje K. Mažeika dar nespėjo pasižymėti.
Veiklos prioritetais K. Mažeika nurodė – švietimą, kultūrą, aplinkos apsaugos ir žemės ūkio politiką, smulkųjį verslą, žmonių užimtumo problemas, ypač kaimuose.
Pats mėgdamas medžioklę ne kartą viešai pasisakė prieš draudimą medžioti naudojant naktinius taikiklius.
7. Kęstutis Pūkas, 578 tūkst. Eur. Pajamos 37 065 Eur, GPM – 5137 Eur, TT
Pūko pavardė turėtų asocijuotis su radijo stotimi „Pūkas“. Ir neveltui. Jis šios radijo stoties steigėjas.
Visgi politikas, sandraugos „Kitokia Lietuva“ įkūrėjas gali būti žinomas ir dėl to, jog yra atleidęs darbuotoją, už tai, kad ši „Facebook“ tinkle išvadino jį debilu. Viešojoje erdvėje sklando gandai, kad bendrovė „Pūkas“ nuolat ieško darbuotojų, tačiau dažniausiai ten atsidūrę žmonės dirba nemokamai, girdėdami pažadą būti įdarbinti vėliau.
2014 metais politikas taikėsi ir į Kauno mero kėdę, tačiau rinkimų nelaimėjo.
Galima manyti, kad meilėje verslininkui pasisekė ne taip gerai. K. Pūkas buvo 5 kartus vedęs, turi 6 vaikus.
Politikas žinomas ir savo veikla kovojant su piratavimu, jis – Lietuvos gretutinių teisių agentūros AGATA steigėjas.
Laisvalaikiui vyras nurodė mėgstantis rašyti poeziją, žvejoti, medžioti, dainuoti. Be to, įvardija savo baikeriu.
6. Kęstutis Bartkevičius, 591tūkst. Eur. Pajamos 33 833 Eur, GPM – 4945 Eur, TT
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos narys verslininko vardą užsidirbo vadovaudamas „Mažeikių Varduvai“. Įmonėje išskirtos trys veiklos kryptys: prekyba, statybos ir autoservisas. Savo vardą verslninkasi K. Bartkevičius užsitvirtino būdamas Mažeikių verslininkų asociacijos prezidentu.
Šiame krašte politiką palaiko ir vietos žmonės, mat yra išrinkę ir į miesto tarybą, ir į Seimą.
„Mano visas gyvenimas susietas su Mažeikiais. Ir dabar, kai esu Seimo narys, savaitgalius leidžiu savo gimtajame rajone, susitinku su žmonėmis ir matau labai didelius pokyčius. Tvarkomos miesto gatvės, šaligatviai, gražėja rajono miesteliai ir kaimai“, – dar šiais metais kalbėjo politikas.
Tad nenuostabu, kad ir medienos pramonės klasterį K. Bartkevičius siekia įkurti Mažeikiuose.
5. Viktoras Rinkevičius, 738 tūkst. Eur. Pajamos 239 957 Eur, GPM – 2897 Eur, LVŽS
Nuo jaunystės politikas ėjo žemės ūkio keliu. Baigė Joniškėlio žemės ūkio technikumą, vėliau Lietuvos žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultetą. Tapo miško savininku.
V. Rinkevičius turi ne tik politiko, bet ir verslininko gyslelę. Jis „Biržų žemtiekimo“, prekiaujančio žemės ūkio technika, akcininkas ir valdybos narys.
2008 metais V. Rinkevičius pasisakė už atominės elektrinės statymą Lietuvoje ir skandalingojo „Leo LT“ projekto realizavimą.
„Taip jau atsitiko, kad „Maxima“ grupė prieš keletą metų aukcione įsigijo Vakarų skirstomuosius tinklus. Čia ir susikirto kelių Lietuvos verslo grupių interesai, ypatingai tų, kurios taip pat siekė privatizuoti skirstomuosius tinklus, bet jiems tai nepavyko, ir dabar per kai kuriuos politikus jie kritikuoja šį projektą, daro įtaką visuomenės nuomonei“, – žiniasklaidai yra sakęs politikas.
2016 m. politiko verslas atsidūrė FNTT akiratyje. Atliekamas tyrimas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto. Tačiau V. Rinkevičiaus teigimu, jo įmonė tik pirko techniką iš kitų susijusių su tyrimu bendrovių. Pats „Biržų žemaitkiemis“ nėra tyrimo objektas.
4. Jonas Varkalys, 883 tūkst. Eur. Pajamos 22 179 Eur, GPM – 3326 Eur, LRLS
Politiko biografiją puošia ne vien gražūs faktai. Štai prieš penkis metus Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą, kad J. Varkalys apgaulingai tvarkė apskaitą.
Politikas kažkada buvo direktorius ir akcininkas, o dabar UAB „Plungės Jonio“ valdybos pirmininkas. Įmonė užsiima gatvių tiesimu, remontu bei statybinės technikos ir transporto nuoma.
Save įvardina tikru liberalu, mat daugiau nei 20 metų yra liberalios politikos atstovas. Užkietėjęs plungiškis – daugiau kaip 40 m. gyvena savo gimtinėje, ne visada ėjo rožių žiedlapiais klotu politikos keliu. Veikiau teko užlipti ir ant rožių su spygliais. 2011 m. jis atsistatydino iš Rajono tarybos, teigdamas, kad darbas taryboje užgožė tikruosius jo gyvenimo prioritetus: sveikatą, šeimą, darbuotojus.
„Anksčiau dar mačiau prasmę, džiaugiausi nuveiktais darbais. Dabar to nėra. Sėdėti Tarybos narių posėdžiuose ir klausytis, kaip riejasi esantys valdžioje, nebenoriu. Tai – ne mano būdui, – sakė jis. – Dedasi nevaldomi, neprognozuojami, nekonstruktyvūs dalykai. Visa tai stebėti… nebeturiu tiek daug laiko. Be to, manau, jog žmonėms galiu būti naudingas ir dirbdamas ką kitą. Tam yra daug kitų įvairių raiškos formų“, – sake jis „Žemaičio“ laikraščiui.
Tuomet apie Seimo nario kėdę jis dar negalvojo, bet tokios galimybės neatmetė.
Vyrą ne tik įkvepia kelionės, bet laisvu laiku mėgsta užsiimti ir žemiškesniu hobiu – bitininkyste.
3. Kęstutis Glaveckas, 1,3 mln. Eur. Pajamos 346 756 Eur, GPM – 9624 Eur, LRLS
Ne pirmus metus Seime esantis, tad ir ne pirmą kartą patenkantis į turtingiausiųjų seimūnų sąrašą. Politikas ilgai dirbo mokslinį ir pedagoginį darbą: skaitė paskaitas, rašė mokslinius darbus. Buvo Nepriklausomybės akto signataras, o nuo 1996 metų ir nuolatinis Seimo narys.
Būdamas ekonomistu, dirbti pasirenka Biudžeto ir finansų komitete, nes, kaip teigiama, tai – artimiausia širdžiai ir geriausiai jam žinoma sritis.
Seimūno turtas deklaracijose tampa dar didesniu sumavus kartu su jo žmonos verslininkės Rūtos Rutkelytės. Su ja vyras susipažino dirbant Seime.
2. Tadas Langaitis, 2,5 mln. Eur. Pajamos 7735 Eur, GPM - 0 Eur, TS–LKD
Pirmą kartą į seimūno kėdę atsisėdo T. Langaitis, tikras sporto entuziastas. Savo anketoje Vyriausiajai rinkimų komisijai jis nurodo užsiimantis krepšiniu, futbolu, kalnų dviračiais, jėgos aitvarų ir snieglentčių sportu.
Po studijų Stokholmo ekonomikos mokykloje Rygoje T. Langaitis dirbo investicinės bankininkystės, rizikos kapitalo, technologijų startuolių srityse. Politikas nurodo prisidėjęs ir prie „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio Lietuvoje kūrimo. Tačiau nepaisant darbų įvairiose verslo įmonėse, finansinę nepriklausomybe T. Langaitis užsitikrino su „Webmedia Group“. 2000 m. ši IT įmonė buvo įkurta Estijoje, tačiau vėliau T. Langaitis pardavė savo akcijas.
Pats T. Langaitis tikina, kad per dešimt metų kartu su verslo partneriais sukūrė daugiau nei 500 gerai apmokamų darbo vietų, yra aplankęs beveik 100 pasaulio valstybių, verslo patirties įgijo dirbdamas ir investuodamas 15–oje šalių. Nuo 2008 m. T. Langaitis atsigręžė į visuomeninę veiklą, kartu su žmona Inga įkūrę „Geros valios projektus“. 2015 m. organizacija surinko beveik 323 tūkst. Eur paramos 85 projektams.
Žiniasklaidoje rašoma, T. Langaitis buvo pažadėjęs paaiškinti, kodėl deklaracijoje nurodė nemokėjęs gyventojų pajamų mokesčio, tačiau to taip ir nepadarė.
Vasaros pradžioje politikas buvo įsivėlęs į skandalą su buvusia konservatorių partijos nare Vida Marija Čigriejiene, kuri teigė, kad T. Langaitis Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partiją rinkosi iš trijų partijų, o jo šeima yra viešai pareiškusi niekada nebalsuosianti už konservatorius. T. Langaitis tokius kaltinimus paneigė ir teigė, jog politikei tiesiog sunku atsisakyti šiltos vietos.
1. Ramūnas Karbauskis, 11,5 mln. Eur. Pajamos 3,8 mln. Eur, GPM – 62 083 Eur, LVŽS
Neabejotinai turtingiausias Seimo narys – verslininkas ir politikas R. Karbauskis. Būdamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininku, vyras nesitaikė į aukštas pozicijas Seime – nei premjero, nei ministro, nei Seimo pirmininko portfelio neėmė. R. Karbauskis užėmė Kultūros komiteto pirmininko postą. Tačiau kalbama, kad visgi valdančiųjų sprendimai priklauso ne nuo S. Skvernelio, o nuo turtingiausiojo Seimo nario.
Dar neseniai R. Karbauskiui pirmą kartą teko susidurti su rimtu piliečių pasipriešinimu norint pakeisti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas. Sulaukęs didžiulės kritikos, seimūnas savo nuomonę pakeitė.
Turtus politikui krauna žemės ūkio koncerną „Agrokoncernas“. Įmonės taip pat prekiauja sėklomis, trąšomis, grūdais, žemės ūkio technika. R. Karbauskis – stambiausias žemvaldys Lietuvoje.
Jis kuria taupaus ir kuklaus žmogaus įvaizdį, teigia savo turtų neskaičiuojantis. Visgi žiniasklaidoje žinoma, kad Kauno marių regioniniame parke statomas įspūdingo dydžio gyvenamasis kompleksas, iš kurio kiemo matyti kitame krante stovinčio Pažaislio vienuolyno bažnyčios bokštas.
K. Pūkas: nesiekiau susikrauti turtus
Štai su „Tvarkos ir teisingumo“ partija į Seimą patekęs verslininkas Kęstutis Pūkas irgi tvirtai kartojo, svarbiausia – dirbti ir teisingai dirbti.
„Jog nepatirtum nuostolių reikia sąžiningai dirbti, nevogti. Tada ir Dievas padeda“, – sako politikas.
Radijo ir televizijos stočių steigėjas nevengė atvirauti. Pats ėjo labai sunkiu keliu, kol pasiekė tai, ką dabar turi. Tačiau jo tikslas niekuomet nebuvo susikrauti turtus.
„Aš gyvenu taupydamas, neišleisdamas nė gabalėlio duonos. Mano gyvenimas niekada nebuvo toks, kad aš turtingas. Užaugau internate, mano gyvenimo kelias buvo sunkus, tai žiūriu visiškai kitomis akimis nei dauguma. Dauguma pamiršo, kad reikia dirbti ir stengtis. Turtai nebuvo mano siekiamybė. Norėjosi turėti saugius ir ramius namus. Ėjau tuo keliu, kuriuo vedė likimas ir dabar atsidūriau čia. Ir tai reikia susigaudyti toje aplinkoje. Galima simuliuoti, bet aš atėjau į Seimą dirbti. Pas mane per 12 metų prisikaupę darbų, kurių negalėjau išjudinti, bet gal čia pavyks. Niekas neklausia kiek aš dirbu, kiek miegu, ar atostogavau kur, ar išeiginių turiu, ar pietauti laiko turiu. Aš iš Seimo išeinu 8–9 valandą vakaro, kai čia jau būna tušti koridoriai, nieko nėra“, – neslėpė K. Pūkas.
Jis tiki, kad iš prigimties lietuviai darbštūs ir dori žmonės, bet per laiką pamiršo prigimtines vertybes ir nebenori imtis sunkaus darbo. Pavyzdžiui, staliaus, statybininko ar šaltkalvio.
„Šiandien niekas nenori rankų teptis, dirbti žemės ūkyje. Šiandien mūrininkas, kuris mūrija plytas, daug kas sako dėstytojas plytų, – juokiasi pašnekovas, – jie dabar prašo tokių kainų, daugiau nei Norvegijoje. Dabar čia galima daugiau uždirbti, nes čia nebelikę kam dirbti. Neturi būti tikslo susikrauti turtus ir apsikrovus auksu gyventi“, – sako K. Pūkas.
Jo nuomone dėl to kalta ir švietimo programa, ir patys politikai.
„Politikai privedė prie to, kad tik spekuliantai dabar gali gyventi. Svetimoms valstybėms išvežti pinigus. Čia iš žmonių surinkti, sau pelną uždirbti. Mes nesugebame vystyti jokios pramonės, fabrikų, gamyklų. Vietinės reikšmės paslaugos ir brangios. Žmonės nebegali įpirkti.
Kalbant apie praeitų kadencijų Seimą, tai pagal juos visi ir gyveno. Buvo sukurta sistema, kad niekas nesivystė Lietuvoje. Niekas neruošė žmonių, kad nesugebėtų ką daryti. Žinoma, ne visose sferose – medicinoje gerai ruošiama. Bet vadybos... Ir įvairiausios prikurtos specialybės, kurių gyvenime niekam nereikės. Bendradarbiaujama vis tiek su politikais, sukurta sistema, skiriamos lėšos, kurios į niekią keliasi“, – kritikos negailėjo parlamentaras.
Jo nuomone, dabar viskas priklauso nuo žmonių. Jie turi reikalauti iš naujųjų politikų rezultatų, juos spausti. Tuomet keisis situacija ir nebegyvens tiek daug žmonių ties skurdo riba.
