Žinių radijo laidai „Dienos klausimas“ arkivyskupas sakė, kad jo kreipimosi kontekstas buvo nukreiptas į mūsų visų poreikį saugoti vieni kitus, saugoti šeimas.
„Buvo kalbėta ir apie sekmadienio apsipirkimus. Bet kalbėta ir apie kitus dalykus, kurie kelia pavojų mūsų šeimoms. Tai visų mūsų bendras rūpestis, nes tuo remiasi mūsų visuomenė, mūsų Tėvynė. Iš tvirtų šeimų ir iškyla tvirtos asmenybės. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį vieniems į kitus. Dažnai žvilgsnis krypsta į save, į savo malonumus, savo poreikius, nesuvokiant, kokį poveikį darome kitiems. Turiu omenyje ir sekmadienio apsipirkimus. "
Anot arkivyskupo, JAV, kur jis augo, sekmadieniais nedirbo degalinės, prekybos centrų darbas taip pat būdavo sutrumpintas. Daugiau laiko galima buvo praleisti šeimose.
„Dar prieš karą Lietuvoje šventadienio sąvoka buvo labai giliai įaugusi. Buvo suprantama, kad tai laikas, kurį reikia skirti dievo maldai, šeimai ir kitiems asmenims. Iš dalies mes ir praradome tą bendravimą, nes mus atitraukia kiti rūpesčiai. Yra tokių dalykų, kuriuos mes apribojam dėl bendro gėrio. Apribojamas alkoholio pardavimas, azartiniai lošimai, rūkymas viešose vietose. Už šių draudimų tam tikra prasme slypi pagarba kitiems žmonėms. Matėm gražų pavyzdį, kai patys prekybos centrai per šventes sutrumpino savo darbo valandas.”
Anot arkivyskupo, sekmadienio šventimas, nors ir yra tarp dievo įsakymų, atskleidžia gilesnes tiesas. Už to slypi nuorodos, kaip mes galime kartu gyventi sveikiau, geriau, laimingiau.
Laidoje dalyvavęs psichologas Edvardas Šidlauskas mano, kad šis pasiūlymas gali būti vertinamas kaip investicija į visuomenės konsolidavimą, tautos ir valstybės stiprinimą. Antra vertus, šis klausimas platesnis, į jį reikėtų žvelgti plačiau. Toks ritmas, dirbant savaitgaliais, nėra sveikas psichologiškai, jis veikia destruktyviai. Savaitgaliais dirbantys žmonės apskritai iškrenta iš socialinio konteksto. Ar mes galime sau leisti ignoruoti jų socialinius interesus?
