Daugiau nei pusės žiemkenčių netekusius mūsų krašto žemdirbius šį pavasarį užgulė dvigubi darbai ir išlaidos.
Maža to, žemdirbiams trūksta grūdų iššalusiems žiemkenčiams atsėti ir akcizais neapmokestinamo dyzelinio kuro. Pabrango trąšos, tiesiog valandomis kyla sėklų kainos, įsiplieskė priekaištai grūdinių kultūrų veislių tyrėjams.
Skaičiuoja didelius nuostolius
„Šiemet — antri nuostolingi pasėlių žiemojimo metai, nuostoliai dar didesni negu pernai. Mano ir dviejų sūnų nuostoliai — pusė iš rudenį įsėtų 500 hektarų javų ir rapsų. Tai reiškia penktadalį milijono litų neplanuotų išlaidų“, — apgailestavo Kelmės rajono ūkininkas, diplomuotas agronomas Remigijus Milašius.
Ūkininko laukuose aplink Pašiaušę žiemą žuvo beveik visi rapsai (90 hektarų), apie šimtas hektarų žieminių kviečių, didelė dalis kvietrugių, žieminių miežių.
„Iš 400 hektarų žieminių neliko nieko“ — apmaudavo Meškuičių seniūnijos (Šiaulių rajonas) ūkininkas Vaidotas Čepulis.
Beveik visus rapsų, didžiąją dalį žieminių javų pasėlių, — iš viso 700 hektarų žiemkenčių — prarado to paties rajono Ginkūnų agrofirma.
Balandžio viduryje atliktos stambesniųjų ūkininkų, žemės ūkio bendrovių apklausos duomenimis, visoje šalyje neperžiemojo 72 procentai rapsų, apie 40 procentų žieminių javų.
Didžiausi nuostoliai — Šiaulių krašte. Apklausos duomenimis, Joniškio rajone tenka atsėti net 74 procentus viso žieminių kultūrų pasėlių ploto, Pakruojo rajone — 71 proc., Šiaulių rajone — 62 proc. Mažiausiai esą nukentėję žieminiai Suvalkijos, Dzūkijos rajonuose, aplink Kauną.
„Nuostoliai bus dar didesni. Vietoj žieminių javų ir rapsų sėsime vasarines kultūras, kurių derlingumas būna viena tona iš hektaro mažesnis. Plotuose, kur žieminiai javai išgedę nedideliais lopais ar išretėję, įsėjame vasarines veisles. Vadinasi, to lauko grūdai rudenį bus jau pašariniai, taigi — pigesni“, — teigia Ginkūnų agrofirmos vadovas Arūnas Grubliauskis.
Pabrango sėkla ir trąšos
Žemdirbių manymu, jeigu šiemet ir išliks neblogos grūdų supirkimo kainos, jos žemdirbių pajamų nepadidins. Padidėjus jų paklausai, savo dalį atsiriekia sėklos, trąšų, chemikalų pardavėjai.
„Kaip brango sėklos — nuo 1000 iki 2500 litų už toną! Sunku jos susirasti. Keliais šimtais litų pabrango tona azoto trąšų. Per du dešimtmečius man nėra buvę, jog dvejus metus iš eilės tektų atsėti tiek daug pasėlių. Pernai buvo lengviau — bent dyzelinas be akcizo kainavo du litus už kilogramą, šiemet — jau trys litai“, — sakė ūkininkas R.Milašius.
Dėl sutarčių kyla abejonių
Tik nedaugelis ūkininkų, žemės ūkio bendrovių yra apdraudę savo pasėlius ir gali tikėtis, kad dalis nuostolių bus padengti.
Naujasis šalies Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas viliasi atgaivinti žemdirbių diskusiją apie žemdirbių savišalpos fondo steigimą. Jo manymu, tokio fondo administravimas atsieitų kur kas pigiau nei draudimas.
Praėjusios žiemos negandos visiškai sujaukė išankstinių derliaus pardavimo sutarčių „ūkį“ — akivaizdu, jog žemdirbiai prikuls mažiau grūdų, nei tikėjosi.
Grūdų perdirbėjų asociacija atkakliai ginasi tipinių pardavimo sutarčių, kuriose būtų įrašyta, jog žiemos negandos yra nenugalima jėga ir tai atleidžia žemdirbį nuo įsipareigojimo vykdymo. Grūdų perdirbėjų argumentas tarsi svarus — niekas neverčia įsipareigoti, jog rudenį parduosi visą dar tik įsivaizduojamą derlių.
„Grūdų supirkėjai turėtų būti suinteresuoti, kad aš vykdyčiau iš rudens pasirašytą pardavimo sutartį. Tačiau dabar, kai man verkiant reikia pagalbos, jos iš supirkimo bendrovės niekaip neprisišaukiu“, — sielojosi Šiaulių rajono ūkininkas Vaidotas Čepulis.
Antanas STAPONKUS
