Išvakarėse jos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sprendimą nedalyvauti posėdyje paaiškino taip:
„Rytoj (ketvirtadienį, – red. past.) visa opozicijos propagandos struktūra mėgausis eteriu – puls ir kaltins valdančiąją daugumą ir Vyriausybę. Sakys, kokia bloga valdžia ir neteisingi jos sprendimai, nors grėsminga situacija valdoma, tendencijos dėl Covid-19 grėsmių tikrai geros, švelninami karantino apribojimai, kompensuojami dėl to atsiradę nuostoliai.
Tik tokiu, destruktyvaus oponavimo, būdu opozicija gauna taip trokštamą dėmesį. Kuo Lietuvoje blogiau – tuo geriau konservatoriams.“
Pirmiausia nenumatytame posėdyje surengta diskusija „Pandemijos iššūkiai ir problemos Lietuvos sveikatos sistemai ir ekonomikai“.
Diskusijoje pranešimus skaito Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Dr. Živilė Gudlevičienė, UAB „ESTEP“ valdybos pirmininkas ir neformalios Pandemijos ekonomikos grupės narys Dr. Klaudijus Maniokas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas SIA „Global BOD Group“ valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Smulkiam verslui reikia duoti pinigų
K. Maniokas sakė, kad pagrindinė žinia, kurią nori perduoti yra ta, kad Vyriausybės planas, kaip dorotis su krize, yra neadekvatus. Daugelis užsienio valstybių šiuo metu aktyviai skolinasi pinigų, kad skatintų ekonomiką.
„Lietuva vis dar delsia, o jos paketas labai mažas“, – kalbėjo K. Maniokas.
Anot jo, mūsų šalyje patvirtintos priemonės neveikia, smulkiam ir vidutiniam verslui esą reikia grantų – negrąžintinų subsidijų. Be to, Lietuva mažai naudojasi tuo, ką leidžia Europos Sąjunga.
„Ilgiau delsti negalima, nes kiekviena uždelsta diena tolina atsigavimą, kuris nebus V formos“, – perspėjo K. Maniokas, pridūręs, kad taip tęsiant toliau gerokai išaugs nedarbas, biudžeto deficitas.
Lietuvos planas ne tik per mažos apimties, bet ir įgyvendinamas labai lėtai. Kai kurios priemonės kol kas panaudojamos tik 3–4 proc.
„Svarbu ne tik likvidumas, bet ir dabartinės priemonės. Svarbu ir priemonės, kurios verslui suteiktų perspektyvų ateityje“, – Seime kalbėjo pranešėjas.
Jis siūlo įvesti mažų grantų sistemą smulkiam verslui, didinti subsidijas darbo užmokesčiui, taip pat investicijų programa, kaip greičiau vykdyti investicijas. Taip pat skolintis ir skolintis daugiau, kol dar nevėlu.
Pasak K. Manioko, kol kas Lietuva yra šykšti ir lėta, o, kaip sako liaudies išmintis, „šykštus moka du kartus“.
Tiesiai gyventojams į kišenę
V. Janulevičius tikino, kad apie 40 proc. Lietuvos įmonių šiuo metu neveikia. Bendrovės, kurios anksčiau eksportavo į pietines ES šalis, šiuo metu stovi, nes ten veikiantys pirkėjai neatsiskaito su mūsų verslu.
Tiesa, stambios įmonės dar dirba ir kol kas problemų neturi, nesiruošia kreiptis pagalbos, bet iki jų viskas atsiris po dviejų – trijų mėnesių. Stambiam verslui reikia garantijų, kad būtų užtikrintas atsiskaitymas už tiekiamas prekes.
„Vyriausybės priemonės buvo teisingos, atitinka Europos standartus <...>, bet jos įgyvendinimas yra pati didžiausia problema“, – kalbėjo V. Janulevičius, pridūręs, kad iki šiol nė viena stambesnė įmonė nėra pasinaudojusi priemonėmis.
Anot jo, geras verslininkas nelaiko pinigų kojinėje, o juos investuoja toliau, dėl to jeigu ir turi riebaliukų, jų nedaug. Po visų investicijų pinigų pagalvės daug kas neturi.
„Pramonininkai nuo pat pradžių laikosi pozicijos: dalinkime pinigus tiesiai žmonėms. Jeigu nepasitikima verslu, mokėkime žmonėms į sąskaitas. <...> Tai būtų gerokai paprasčiau, nes labai svarbu nesustabdyti vartojimo“, – aiškino pramonininkų atstovas.
Jis taip pat ragino Vyriausybę skolintis daugiau pinigų ilgesniam laikui ir juos leisti ekonomikos skatinimui.
Pinigai, maisto krepšeliai ir PVM
D. Matukienė Seime sakė, kad smulkus ir vidutinis verslas sumoka 75 proc. visų mokesčių ir įdarbina per 80 proc. visų darbuotojų.
Ji sakė, kad Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba kreipėsi į skirtingas institucijas ir reikalauja, kad jiems būtų skiriama tokia dalis paramos, kokią dalį mokesčių jie sumoka.
D. Matiukienė pritarė minčiai, kad pinigai būtų skiriami tiesiai gyventojams. Be to, socialiai pažeidžiamiems asmenims galėtų būti dalijami maisto krepšeliai iš produkcijos, kurią gamina vietiniai ūkininkai ir verslininkai.
E. Šiškauskienė apgailestavo, kad turizmo sektorius nesulaukia pakankamo dėmesio.
Jis siūlė, kad turizmo įmonėms būtų skiriama neatlygintina 1 mėn. apyvartos dydžio subsidija. Taip pat, anot jos, viešbučiams turėtų būti taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas.
Taip pat E. Šiškauskienė prašė atšaukti suvaržymus lauko kavinėms – vėl išduoti vienkartines licencijas prekiauti silpnu alkoholiu.
Ko klausė Seimo nariai
Po pranešimų konservatorius Arvydas Anušauskas teiravosi, kokios perspektyvos Lietuvai pasiskolinti daugiau pinigų ekonominėms priemonėms.
Atsakydamas į tai, K. Maniokas sakė, kad šiuo metu daugelis valstybių skolinasi mažomis palūkanomis, o Belgija netgi neigiamomis. Tačiau situacija esą greitai gali pasikeisti, kai į paskolų rinką ateis didžiosios ES valstybės. Lietuva esą kol kas neišnaudoja visų galimybių pasiskolinti.
Kitas konservatorius Mykolas Majauskas klausė apie perteklinius reikalavimus siekiant valstybės paramos. K. Maniokas patvirtino, kad kitose šalyse nėra jokių apribojimų norintiems pinigų iš valstybės biudžeto. Dėl šių reikalavimų paramos įsisavinimas ir vėluoja.
Liberalų sąjūdžio atstovas Kęstutis Glaveckas klausė, ar Lietuva galėtų gauti ir kitų lėšų ekonomikai skatinti. K. Maniokas teigė, kad į šį klausimą geriausiai atsakytų finansų ministras, tačiau, anot pranešėjo, tą Lietuva turėtų daryti, nors dabar daro lėtai.
Konservatorė Gintarė Skaistė klausė, kokios galėtų būti ekonomikos skatinimo priemonės, ar patvirtintos Vyriausybės yra tinkamos ir efektyvios. K. Maniokas pripažino, kad pirmiausia reikia spartinti jau esamas programas, tačiau jų intensyvumas turėtų būti didesnis.
Mišri Seimo narių grupės narys Virgilijus Poderys apgailestavo, kad šiuo metu trūksta informacijos apie realią ekonomikos padėtį. K. Maniokas sutiko, kad ši informacija turėtų būti skelbiama taip pat, kaip kasdien skelbiami koronavirusu susirgusių ir pasveikusių duomenys. Anot jo, dabar duomenys išbarstyti per kelias skirtingas institucijas, be to, pvz., prastovų skaičių skelbusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nustojo tą daryti.
Socialdemokratė Rasa Budbergytė klausė, ar nereikėtų krizės metu daugiau investuoti į socialinę apsaugą. K. Maniokas atsakė, kad pirmiausia geriau būtų užbaigti jau pradėtus projektus. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kitą savaitę planuojama dalį investicijoms skirtų lėšų perskirstyti ir jas numatyti darbuotojų subsidijoms. Tačiau, anot K. Manioko, tai blogas žingsnis, nes mažinant investicijas, mažinama paklausa. Esą reikėtų ir didinti paklausą, ir skirti daugiau lėšų darbuotojams. Tam reikėtų valstybei daugiau skolintis, pridūrė V. Janulevičius.
Liberalų sąjūdžio atstovas Juozas Baublys klausė, kaip verslas galėtų prisidėti prie to, kad skirta parama tiesiogiai pasiektų žmogų. V. Janulevičius patikino, kad tiesiogiai skiriama parama žmogui viską paspartina. Tačiau kalbėdamas apie verslo nesąžiningumą, jis pripažino, kad pavienių atvejų gali būti, tačiau tai ne sisteminė problema.
