Žvejams verslininkams, kurie neteks galimybių tęsti veiklos, numatomos kompensacijos.
Tokius Žuvininkystės įstatymo pakeitimus savo parašais parėmė daigiau negu 40 parlamentarų, daugiausia valdantieji konservatoriai, liberalai ir Laisvės frakcijos nariai, taip pat keli socialdemokratai, „darbiečiai“, valstiečiai.
Seimas pakeitimų svarstymui pritarė: 70 parlamentarų balsavo už, 17– prieš, o 27 susilaikė.
Pataisos taip pat numato panaikinti perleidžiamąją teisę į žvejybos kvotą ir išlygą, dabar leidžiančią prekiauti sugautomis neverslinio dydžio žuvimis. Iniciatoriai sako, kad pastarasis pakeitimas nebeskatins žvejų gaudyti mažesnes negu leidžiama žuvis.
„Kuršių mariose išteklių mažėja pagal įvairius rodiklius“, – sakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Pasak jos, 2019 metais Kuršių mariose versline žvejyba užsiėmė 47 įmonės, kuriose dirbo 140 žmonių, jos sugavo virš 800 tonų įvairios žuvies ir sumokėjo 170 tūkst. eurų mokesčių.
Žvejai mėgėjai užpernai nusipirko beveik 380 tūkst. leidimų ir už juos sumokėjo 1,7 mln. eurų.
Seimas taip pat priėmė svarstyti tokias pat socialdemokrato Lino Jonausko pataisas. Jis be kita ko siūlo euru didinti žvejo mėgėjo bilieto kainą, o gautas lėšas skirti kompensuoti įmonių, žvejojančių Kuršių mariose, netektis uždraudus jų veiklą.
Socialdarbietis Zigmantas Balčytis siūlo Kuršių mariose verslinę žvejybą įrankiais drausti tik žuvų neršto metu – nuo balandžio 20-osios iki gegužės pabaigos. Jo pataisą Seimas svarstyti irgi priėmė.
Verslinės žvejybos atstovai įspėja, kad uždraudus žvejybą Kuršių mariose, neliktų vietinės žuvies, gali kilti jos kainos.
Kai kurie verslinės žuvininkystės atstovai akcentuoja pastaruoju metu sparčiai intensyvėjančią mėgėjišką žvejybą.
Vyriausybė savo programoje įsipareigojo uždrausti verslinę žvejybą, o akvakultūrą padaryti pagrindiniu apsirūpinimo žuvimi šaltiniu.
