Lengvatos svarstymas Seime numatytas ketvirtadienį, o priėmimas – po Velykų. 9 proc. PVM tarifą pasiūliusius valdančiuosius parėmė ir kai kurie opozicijos frakcijų atstovai, paramą išreiškė ir opozicijos lyderis „valstietis“ Saulius Skvernelis.
Pataisos numato, kad 9 proc. PVM tarifas nuo šių metų liepos iki 2022 metų pabaigos galios kavinių, barų, restoranų ir kitų maitinimo įstaigų paslaugoms, nesusijusioms su alkoholiu.
Kultūros srityje lengvata galios visų rūšių meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, aktoriams, dainininkams, muzikantams, dirigentams, šokėjams, skaitovams, cirko artistams, taip pat kino, sporto renginiams, klubams, privačių žmonių teikiamoms sporto paslaugoms.
Maitinimo sektorius: pigs maisto pristatymas, mažės skolos ir šešėlis
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis sakė nežinąs nė venos šalies, kuri sumažinusi PVM maitinimo sektoriui, vėliau būtų jį vėl padidinusi. Pasak jo, sumažintas PVM padėtų atpiginti maisto pristatymo paslaugas.
„Padėtų smarkiai atpiginti ir taip smarkiai brangią maisto pristatymo paslaugą“, – Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį teigė G. Balnis.
Jis pabrėžė, kad atsigaunant verslui, mažesnis PVM būtų papildomas pajamų šaltinis, leisiantis grąžinti susidariusias skolas. G. Balnis taip pat prognozuoja, kad mažesnis PVM skatins ir šešėlio maitinimo sektoriuje mažėjimą.
Neseniai įkurtos Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos vadovas Liutauras Čeprackas tvirtino, kad atsidarę, restoranai ir kavinės geriausiu atveju gaus tik 60-80 proc. 2019 metų lygio pajamų. Anot jo, kai kurioms maitinimo įstaigoms labiau apsimokės bankrutuoti ir verslą pradėti nuo nulio.
L. Čeprackas skaičiuoja, kad vidutiniam šeimos restoranui, per mėnesį sumokančiam 4-5 tūkst. eurų PVM, lengvata leistų sukaupti apie 2 tūkst. eurų paramos.
„Gal per kokius penkerius metus leistų iš viso padengti tik dabar sėkmingai kaupiamus nuostolius, kurių dabar per mėnesį susidaro 80-100 tūkst. eurų“, – aiškino L. Čeprackas.
Renginių organizatoriai: laukia išaugusi konkurencija ir iššūkiai
43 renginių organizatorius vienijančios asociacijos atstovas Valdas Petreikis sako, kad sektoriaus reali situacija pasimatys, kai baigsis karantinas.
„Jie (bankrotai – BNS) prasidės, kai atsidarys renginiai (...) Organizatoriai susidurs su žirklėmis – didelėmis paslaugų kainomis, išeikvotais resursais ir sumažėjusiu vartojimu bei daugybe apribojimų, kurie didins kaštus. Konkurencija rinkoje bus didelė ir turėsime didelių iššūkių“, – sakė V. Petreikis
Pasak jo, dabar „kabo“ apie 400 renginių ir negrąžinti pinigai už įsigytus bilietus.
V. Petreikis įspėjo, kad daug darbuotojų iš renginių organizavimo sektoriaus išėjo į reklamos ar statybos sektorius.
Kino rodytojų asociacijos atstovas Gintaras Plytnikas sakė, kad jau aštuonis mėnesius neveikianti kino teatrų rinka susitraukė 87 procentais.
„Gyvename iš atidėjimų, santaupų arba paskolų“, – tvirtino G. Plytnikas.
Pasak jo, atlaisvinus suvaržymus kino teatrams prireiks pusantrų metų atsistoti ant kojų ir sugrįžti į buvusią situaciją.
G. Plytnikas priminė, kad 5 proc. PVM lengvata kino teatrų bilietams galiojo po 2009-2010 metų finansinės krizės: „Tai mums leido tada įveikti finansinę krizę, dalį lėšų investavome į kino teatrų renovaciją“.
Lietuvos muzikos verslo asociacijos vadovas Vaidas Stackevičius norėtų, kad muzikos industrijai PVM lengvata būtų tokia pat, kokia taikoma knygoms, spaudai. Anot jo, lengvata, kad ir ribotą laiką, turėtų galioti muzikos leidiniams: vinilo ar kompaktinėms plokštelėms ar elektroniniams leidiniams.
„Su mūsų sektoriumi yra susijusių daug kitų darbuotojų, pavyzdžiui, apsaugos paslaugų, garso, šviesos įrangos tiekėjai. Todėl kiti sektoriais priklauso nuo to, kaip mes tvirtai stovime ant kojų“, – kalbėjo V. Stackevičius.
