Primename, kad Vyriausybės registruotas Akcizų įstatymo pakeitimas numato, kad kitais metais gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, būtų taikomas ne 56, bet 81 euro už 1 tūkst. litrų produkto akcizų tarifas.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl to žymėtas dyzelinas brangtų apie 0,03 euro už litrą, tačiau galutinė kaina vartotojui esą priklausys nuo kitų, nemokestinių veiksnių naftos ir degalų rinkose.
Vis dėlto prezidentui toks dyzelino branginimas atrodo per menkas. Jis siūlo, kad nuo kitų metų akcizas didėtų iki 146 eurų už 1 tūkst. litrų produkto. Taigi, priėmus įstatymo projektą vienas litras tokio kuro galėtų brangti dar daugiau nei prognozuoja ministerija.
„Šiuo metu skirtumas tarp standartinio ir lengvatinio akcizo tarifo dyzeliui – daugiau kaip 6 kartai. Tarifas žemės ūkio veikloje 1 tūkst. litrų gazolino nuo standartinio tarifo skiriasi 291 euru, valstybės biudžeto netekimai dėl lengvatos siekia 85 mln. eurų. Be to, ši mokestinė lengvata yra orientuota į iškastinio kuro subsidijavimą, o tai nedera su aplinkosauginiais tikslais“, – nurodoma projekto aiškinamajame rašte.
Pristatydamas projektą Seime prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta paaiškino, kad labiau didinti akcizą reikia tam, kad būtų surinkta lėšų spartesniam bazinės pensijos didinimui ir vargingiausiai gyvenančių pensininkų skurdui mažinti.
Seimas po pateikimo pritarė prezidento siūlomoms pataisoms. Už jas balsavo 54 parlamentarai, 2 buvo prieš, o susilaikė 15.
Toliau įstatymo projektas bus svarstomas Seimo komitetuose. Už tai, kad būtų galutinai priimtas, dėl jo dar turėtų būti balsuojama bent du kartus.
Įstatymas įsigalios, jeigu jį pasirašys prezidentas.
