Metinę Lietuvos makroekonomikos apžvalgą pristatęs T. Povilauskas sakė, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs 2,9 proc. Didžiausią įtaką ekonomikos augimui turės augsiančios namų ūkių vartojimo išlaidos.
„O 2020 m. BVP prognozuojamas augimas sieks 2,4 proc. Manome, kad Lietuva nėra saugus uostas Europoje ir prastos nuotaikos euro zonoje turės įtakos mūsų eksportuojančiam sektoriui.
Šiandien jis užsakymų skaičiumi nesiskundžia, pramonės nuotaikos Lietuvoje yra bene geriausios visoje euro zonoje. Bet turime turėti omeny ir tai, kad gali įvykti kietasis Brexit. Koks tai bus chaosas – sunku prognozuoti“ , – apie ateitį kalbėjo ekonomistas.
Anot T. Povilausko, prastėjančias verslo ir vartotojų nuotaikas euro zonoje atspindi tiek pramonės, tiek vartotojų pasitikėjimo rodikliai. Pramonės atstovai šiuo metu daug pesimistiškiau vertina ateitį.
Daugiau pinigų ir ukrainiečių
Bet gerų naujienų ekonomistas irgi nepagailėjo. Ypač, susijusių su gerėjančia demografine padėtimi ir pajamomis.
„Gera naujiena, prisidedanti prie ekonomikos stiprėjimo, yra ta, kad keičiasi tarptautinės migracijos balansas. Praėjusiais metais nemažai žmonių grįžo į Lietuvą ir migracija buvo viena mažiausių per dešimtmetį.
Motyvacija grįžti į Lietuvą didėja, didėjant pajamų lygiui mūsų šalyje. Brexit mūsų gyventojų skaičiui vienareikšmiškai išeina į naudą. Be to, šįmet toliau turėtų daugėti darbuotojų iš trečiųjų šalių“, – įsitikinęs T. Povilauskas.
Be to, dėl šiais metais įsigaliojusių mokestinių pertvarkų, grynosios žmonių pajamos augs nemažai, pabrėžia ekonomistas. O ir infliaciją, kuri sieks apie 2,5 proc., daugiausiai lems tik brangsiančios paslaugos, o ne produktų kainos.
Jau anksčiau SEB bankas skelbė, kad vidutinis lietuvių darbo užmokestis 2019 metais didės 7, o 2020 metais lėčiau, 6 procentais.
Latvių eksperimentas nepasiteisino
Pristatydamas šių metų apžvalgą T. Povilauskas žvilgsnį nukreipė ir į praėjusių metų sausį įvykdytą kaimynų latvių eksperimentą. Nuo 2018 m. jie sumažino PVM lygį daržovėms ir vaisiams, kurie gali būti auginami Latvijoje.
„Labiausiai šia naujove yra patenkinti vietos augintojai, nes jų produktų pardavimai išaugę. Skaičiuojama, kad ir šešėlinės ekonomikos mastas sumažėjęs. Bet ar vartotojas pajuto kainų sumažėjimą, atsakymas miglotas“, – sakė T. Povilauskas.
Žiūrint į statistiką matyti, kad per metus daržovės Latvijoje atpigo Latvijoje 1,2 proc., o Lietuvoje pabrango 2,4 proc. Populiarios daržovės, bulvių kaina pakito 10,5 proc. Latvijoje, o Lietuvoje 14,3 proc..
„Kitaip tariant, didelė dalis to skirtumo dėl sumažėjusio PVM nuėjo prekybininkams, kainos vartotojams nesumažėjo tiek, kiek buvo sumažintas PVM", – teigė SEB ekonomistas.
Apibendrindamas šių metų ekonomikos prognozę T. Povilauskas kelis sykius pakartojo, kad šiuo metu didžiausia grėsme Europos ir kartu Lietuvos ūkio sveikatai yra neaiškumas dėl Brexit.
