SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas IV ketvirčio ekonomikos apžvalgoje prognozavo, kad kitais metais turėsime recesiją, ekonomika susitrauks.
„Euro zonos 2023 metų BVP pokyčio prognozę pabloginome nuo 0,3 proc. iki -0,4 procento, o Lietuvos – nuo 0,5 iki 0,1 procento. Nors infliacija jau pasiekė piką, tačiau ji mažės lėčiau, negu manėme anksčiau, todėl vidutinės metinės infliacijos prognozė 2023 metais padidinta nuo 6,2 iki 9 procentų. Europos Centrinis Bankas bazinę palūkanų normą didins dar du kartus nuo dabartinio 1,75 iki 2,75 procento.
Išankstiniai duomenys parodė, kad Lietuvos BVP trečią ketvirtį padidėjo 0,4 proc. ir buvo 1,8 proc. (2,5 proc. pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) didesnis negu prieš metus. Tokia plėtra gerokai viršijo rugpjūčio pabaigoje pateiktą mūsų prognozę“, – skaičiavo ekonomistas.
Jo teigimu, nepaisant to, kad trečio ketvirčio BVP dar bus patikslintas kelis kartus per artimiausius mėnesius, bankas šių metų BVP augimo prognozę kelia iki 2,2 procento.
„Tai yra puikus pasiekimas šaliai įvertinus karo Ukrainoje ir didelių energetikos produktų ir kitų žaliavų kainų šuolio sukeltus iššūkius. Ir vėl reikėtų akcentuoti eksportuotojų įtaką ekonomikai, gebėjimą greitai reaguoti ir spręsti problemas. Taip pat nereikėtų pamiršti ir karo pabėgėlių iš Ukrainos bei imigrantų iš Baltarusijos įtakos ekonomikai. Lietuvoje oficialiai gyvenančių užsieniečių skaičius per metus padaugėjo beveik 60 tūkstančių.
Tačiau išlaikome savo prielaidą, kad ir paskutinį šių metų, ir pirmą 2023 metų ketvirtį šalies BVP mažės dėl smuksiančio namų ūkių vartojimo ir eksporto. Manome, kad metinis BVP pokytis paskutinį šių metų ketvirtį bus 0,8 procento. Apie lėtėsiantį eksporto augimą perspėja ne tik karpomos eksporto partnerių ekonomikos augimo prognozės, bet ir didesnė pramonės įmonių, kurių eksporto užsakymai yra sumažėję, dalis“, – komentavo T. Povilauskas.
Nors infliacija Lietuvoje pasiekė piką, neigiama infliacijos įtaka vartojimui nesumažės. Be to, padidėjusios palūkanos kitąmet darys didesnę negu šiais metais įtaką ir gyventojų vartojimui, ir įmonių investicijoms. Sumažėjęs pirminės būsto rinkos aktyvumas įspėja apie mažesnę gyvenamosios paskirties statybos darbų apimtį kitąmet. Kita vertus, prognozuojamas 2023 metų BVP pokytis būtų dar mažesnis, jeigu ne paskelbtos infliaciją mažinančios ir jos įtaką kitąmet švelninančios valdžios priemonės.
„Būsto pardavimai mažėja, tai nepatinka vystytojams, kurie turės imti priemonių – taikyti nuolaidas. Skelbimų portalų duomenys rodo, kad kainos jau krenta, pardavėjų lūkesčiai mažėja“, – sakė T. Povilauskas.
Infliacija kilo daugiau nei 20 proc.
Ekonomistas skaičiavo, kad metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą spalį buvo 22 proc., ir po beveik dvejų metų pertraukos tai buvo pirmas mėnuo, kai metinė infliacija sumažėjo.
„Bazinė infliacija, neapimanti energetinių išteklių ir maisto produktų kainų, tebeaugo ir buvo 12,2 proc. didesnė negu prieš metus. Kadangi rugsėjį ir spalį metinė infliacija buvo didesnė, negu prognozavome rugpjūtį, tenka dar šiek tiek padidinti šių metų vidutinės metinės infliacijos prognozę nuo 17,9 iki 19 procentų. Metinė infliacija kitąmet mažės, tačiau vidutinės infliacijos 2023 metais prognozę pakeliame nuo 6,2 iki 9 procentų.
Vienas iš veiksnių, kuris darys neigiamą įtaką infliacijai ir Lietuvoje, ir visoje Europoje, bus tiesiog mažesnės ekonomikos apsukos, kai namų ūkių vartojimas ims mažėti, todėl mažės ir prekių paklausa. Jau dabar matoma geresnė tiekimo grandinių padėtis, kuri labiausiai susijusi su nurimstančia prekių paklausa Vakarų pasaulyje. Vienas iš labiausiai nerimą keliančių infliacijos veiksnių yra naftos ir ypač dyzelino kainos kitąmet. Kad infliacija kitąmet sparčiai mažėtų, reikia ne tik pigesnės elektros ir gamtinių dujų, bet ir bent jau nebrangsiančios naftos ir degalų“, – komentavo T. Povilauskas.
2023 metais darbo rinka atvės
Anot ekonomisto, didesnių pokyčių Lietuvos darbo rinkoje trečią ketvirtį neįvyko. Nedarbas buvo 5,7 proc., arba 1 proc. punktu mažesnis negu prieš metus. Užimtųjų skaičius per metus padidėjo net 4,7 proc., o užimtumo lygis buvo rekordinis.
„Palyginti su metais prieš pandemiją, labiausiai padidėjo darbuotojų skaičius IT ir komunikacijų, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriuose. Tiesa, naujausi spalio Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad naujų registruojamų laisvų darbo vietų skaičius toliau mažėja. Išlaikome savo nuomonę, kad 2023 metais darbo rinka truputį atvės, ir vidutinis nedarbo lygis padidės nuo prognozuojamo 5,8 proc. šiais metais iki 6,7 proc. 2023 metais.
Nekeičiame 8,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio augimo kitąmet Lietuvoje prognozės. Kaip ir prieš ketvirtį teigėme, didžiausią įtaką vidutinės algos šalyje pokyčiui darys 15 proc. didėsianti minimali mėnesio alga ir 10 proc. augsiančios valstybės sektoriaus darbuotojų algos. Be to, darbuotojų lūkesčiai dėl darbo užmokesčio kitąmet yra istoriškai labai dideli ir susiję su dabartine didesne negu 20 proc. infliacija. Vidutinio darbo užmokesčio perkamoji galia kitąmet neturėtų keistis, nes atlyginimų pokytis bus panašus į infliaciją“, – sakė T. Povilauskas.
