SBA baldų grupės biuras pasitinka lyg vaikiška ranka piešta žuvimi ant sienos. Pasirodo, spalvingas šedevras gali būti pirmasis būsimos darbuotojos darbas kompanijoje.
Tokia jau SBA darbuotojų saviraiška – gali piešti autoportretą tiesiog per darbo pokalbį, gali kilti karjeros laiptais.
Paskutinių SBA koncerno naujienų sąraše – rekordinių investicijų pareikalavusi „Mebelain“ gamykla Baltarusijos laisvojoje ekonominėje zonoje, projektuojamas inovatyvus biurų pastatas „Green Hall 2“, pasikeitusi „Berry“ prekybos salonų koncepcija.
Koncerno SBA strateginės plėtros viceprezidentas ir SBA baldų grupės valdybos pirmininkas Egidijus Valentinavičius tikina negalintis įvardyti tokių užmojų sėkmės priežasties. Pasak jo, prie rezultatų prisideda nebent kompanijoje diegiamos vertybės. Jei sąvokos „išskirtinumas“ ir „šeimininkiškumas“ kam nors atrodo banalios ir girdėtos, pašnekovas skuba patikinti, jog vertybių sistema toli gražu nėra tuščia deklaracija, nes jos, diegiamos ir skatinamos nuo žemiausių kompanijos grandžių, per bene dvidešimt metų išlaikė tradicijas bei įgavo gilesnę prasmę.
„Žinoma, komforto zona kartais gali būti pavojinga, bet yra svarbių detalių, smulkmenų, kurios padeda sukurti patogią aplinką, – tikina E. Valentinavičius. – Kai negalvoji apie alkį ar susidėvėjusius darbinius drabužius, netrūksta suoliuko pavargusiam prisėsti, o takas į darbą nuvalytas, tada eini dirbti, o ne į lažą. Kad ir kaip keistai skambėtų, gera atmosfera leidžia sukurti ir gerą produktą, jame daugiau širdies ir meilės. Atrodytų, ką gali iš baldo pajusti, bet, pavyzdžiui, gali apdirbti aštrią, atšipusią briauną, tačiau gali ją nušlifuoti ir nugludinti.“
Retrospektyviai pasakodamas apie karjerą, jis prisimena ir studentiškus darbus Norvegijos telekome, ir patirtį tarptautinės prekybos nafta srityje. Įvertinęs, kad Lietuva – ne Saudo Arabija ar Rusija, atrado pirmuosius žingsnius žengiantį SBA koncerną, kuris 1995 metais dėjo dabartinių krypčių – aprangos ir baldų – pamatus. Iš arti matęs, kaip koncernas geometrine progresija stiebėsi aukštyn, šiandien E. Valentinavičius save vadina lojaliu darbuotoju. Lojalumo matai skirtingi, todėl pašnekovas sukonkretina: „Nesidairau į šalis. Noriu kiek galima daugiau padaryti čia, o ne ieškoti, kur geriau, kur labiau mane supras ar aš geriau suprasiu.“
E. Valentinavičius sako, kad jam čia patinka. Juolab kad naujų sričių siekia atrasti ir SBA koncernas – dabar verslo plėtros viceprezidentą lydi planai, susiję su naujų aukštos pridėtinės vertės produktų ir sprendimų kūrimu.
„Turime rimtų planų pasukti koncerną šiek tiek kita linkme. Dabar grupė labiau industrinė, orientuota į masinę gamybą. Nors yra pozicionuotų pridėtines vertės prekių ženklų užuomazgų, norime diversifikuoti gamybą ir savo portfelį papildyti inovacijomis, kurios turi daug augimo perspektyvų“, – netolimos ateities planus apžvelgia jis.
Pabūti darbininku – sveika
Dar mokykloje nusiteikęs tapti fiziku, mokslininku, pašnekovas prisimena ieškojęs srities, kurioje anuomet, tarybiniais laikais, galėjai gauti didžiausią saviraiškos laisvę. Šiandien jis tą saviraiškos laisvę pats stengiasi užtikrinti SBA bendrovių darbuotojams.
„Mūsų siekiamybė yra sukurti sąlygas darbuotojui daryti karjerą tiek aukštyn, kilti į viršų, tiek horizontaliai, grupės viduje. Visi pagrindiniai vadovai turbūt taip ir užaugo, vieni nuo meistro, kiti nuo darbininko, o tai labai sveika.Kartais atrodo, ko gi gali išmokti būdamas darbininkas? Iš kolegos girdėjau taiklų apibūdinimą, ką tai iš tiesų reiškia. Jis sakė, kad pabandęs supranti, koks yra geras meistras, o koks blogas“, – atvirauja E. Valentinavičius.
SBA strateginės plėtros viceprezidentas teigia, kad kompanijos augimo modelis paremtas vadovų rotacija ir specialistų brendimu jos viduje. Nuo kovo iki kol SBA baldų kompanijos vadovu tapo Gintautas Vitkevičius, buvęs „Visagino linijos“ direktorius, E. Valentinavičius pats laikinai vadovavo visai baldų grupei.
Pašnekovas sako galintis palyginti pareigas, nes pajuto, ką reiškia darbo diena, panaši į bėgimo takelį, kai priimti tenka operatyvius sprendimus, o laiko strategiškai planuoti nėra. Nors tikina nesvarstęs, ar norėtų tokias pareigas eiti ilgėliau, pripažįsta, kad balanso reikia.
E. Valentinavičius įsitikinęs, kad kompanija turi pasirūpinti visų darbuotojų perspektyvomis ir galimybėmis tobulėti. Priešingu atveju, jei suaugę ir subrendę naujoms veikloms neturės sąlygų prie jų prisiliesti, liks dvi tikimybės – darbuotoją prarasi arba jis liks dirbti, bet nebus motyvuotas.
„Žinoma, išimčių pasitaiko, nes uždara sistema, nesvarbu, ar tai „Apple“, ar Šiaurės Korėja, kada nors galą prieina, – juokiasi jis. – Norisi būti atviriems, pritraukti naujų idėjų, bet pagrindinis mūsų pamatas – kompanijos augimas viduje“, – teigia pašnekovas.
Efektyvesnė gamyba
Augdama viduje bendrovė auga ir už Lietuvos ribų. Liepą Vakarų medienos grupė (VMG) ir koncernas SBA atidarė industrinį kompleksą, kuris atsiėjo daugiau kaip 325 mln. litų. E. Valentinavičius sako, kad ši investicija, vertinga dėl ištisos gamybos grandinės modelio, Lietuvoje suformuoto jau anksčiau, Mogiliove nesibaigs.
„Lietuvos baldų pramonė sėkmingai auga ir sudaro didelę eksporto dalį, nes esame sukūrę žaliavų bazę, klasterį. Be modernios medžio drožlių plokštės gamyklos pramonė nebūtų galėjusi augti, nes žaliavų kainos būtų nekonkurencingos, o sąnaudos didelės. Tokia vietinė bazė labai patogi kompanijai IKEA, pagrindinei Lietuvos didžiųjų baldų gamintojų produkcijos pirkėjai. Gamintojų integracija sumažina riziką, kad gamyba nutrūks ar susvyruos kaina. Matydami, jog reikia tokio projekto, 2005 metais buvome įsigiję pusę VMG akcijų, įgyvendinome investicinį medžio drožlių plokščių gamyklos projektą“, – pasakoja jis.
Ilgametės partnerės IKEA atėjimo į Lietuvos mažmeninę rinką išvakarėse, SBA pirkėjams, ieškantiems „uogos“ savo interjerui, pristatė didesnio asortimento prekių ženklą „Berry“. E. Valentinavičius teigia, kad IKEA iš partnerės konkurente tiesiogine prasme netaps, bet baldininkų rinką gerokai supurtys. Nors SBA baldų grupė pokyčiams iš pagrindų nesiruošia, jau apsvarstė privalumus, kuriuos galės išnaudoti gimtojoje rinkoje. Jei lietuviams neįtiks skandinaviškas minimalizmas, pasiūlys įvairaus stiliaus baldų, ieškos individualumo aptranaudami klientus, nes lietuviai baldus renkasi atsakingai.
„Įprastai, į rinką įžengus IKEA, iš pradžių esamų rinkos dalyvių pardavimas krinta, bet po pusantrų metų grįžta į buvusį lygį. Fenomenas, kad rinka paauga tiek, kiek IKEA sugeba parduoti. Jai atsiradus, žmonės ima baldą traktuoti kaip dažniau keičiamą daiktą, todėl rinka staigiai šokteli. Jei Lietuvoje bus taip, kaip buvo kitose rinkose, po pusantrų metų rinka turėtų paaugti dėl IKEA pardavimo“, – prognozuoja SBA baldų grupės valdybos pirmininkas.
Reikia eiti prieš srovę
Pašnekovas bando prisiminti rinką, kurioje švediška koncepcija nepasiteisino, bet tokios nėra. Lietuvos baldininkams nėra ko išsigąsti, jie gaus progą pasitempti, o tai išeis į naudą, nes konkuruodamas „savo kieme“, anot E. Valentinavičiaus, rizikuoji suprovincialėti.
„Pasaulis atviras, jei imsi manyti, kad atsirado geresnis už tave, beliks nuleisti rankas ir lindėti krūmuose. Reikia galvoti, ką gali padaryti geriau. Toks yra viso progreso variklis. Jei kam nors pasiseka, pradedi mąstyti, kaip padaryti dar geriau, ir ratas ima suktis“, – įsitikinęs pašnekovas.
