Didžiausias indėlis į šiandieninį renovacijos progresą priklauso savivaldai: pasiekti rezultatai daugiabučių atnaujinimo srityje bei padėti tvirti pamatai tolimesnei šalies energinio efektyvumo didinimo strategijai – nuoseklaus savivaldybių darbo nuopelnas. Būsto energijos taupymo agentūros (toliau – BETA) organizuotoje konferencijoje „Savivaldos indėlis įgyvendinant energinio efektyvumo didinimo programas“ aplinkos ministras Kęstutis Mažeika akcentavo, jog daugiabučių namų atnaujinimo programa yra prioritetinis projektas tiek nacionaliniu, tiek savivaldos lygmeniu.
Apžvelgus dabartinę renovacijos projektų įgyvendinimo tendenciją atskirose savivaldybėse, BETA direktoriaus Valiaus Serbentos teigimu, sudėtinga tikėtis ženklaus energinio efektyvumo savivaldybėse, o juo labiau – valstybės mastu, kol renovacijos programos apima pavienius pastatus, o ne daugiabučių namų kvartalus.
Ragins įgyvendinti projektus kuo sparčiau
Kompleksinės renovacijos skatinimas šiuo metu yra pagrindinis renovacijos prioritetas. Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Marius Narmontas atkreipia dėmesį, kad Aplinkos ministerija ieško renovaciją skatinančių būdų, ir įvardija vieną iš galimų priemonių – daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo užmokesčio didinimas ir greitesnis išmokėjimas, jeigu projektas įgyvendinamas greičiau.
„Įgyvendinus projektą iš karto išmokėtume visą sumą administratoriui, tai reiškia, kad kuo greičiau dirbti – tuo daugiau uždirbi. Taip pat tikimės, kad su naujai išrinkta savivaldybių valdžia projektų įgyvendinimas pagreitės, esame pasiryžę pakeisti ir teisės aktus, kad procesas vyktų efektyviau“, – pasakoja pašnekovas.
Renovacijos tendencijos skiriasi
Šiuo metu 35 savivaldybės arba daugiau kaip pusė visos šalies savivaldybių yra parengę kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Reikia pažymėti, jog ne visose savivaldybėse prioritetas yra teikiamas renovacijai, todėl kai kur daugiabučių atnaujinimas vėluoja.
Remiantis BETA duomenimis, situacija savivaldybėse yra labai skirtinga – pavyzdžiui, Ignalinos savivaldybėje renovuotų namų skaičius siekia 100 proc. daugiabučių, o Pagėgių savivaldybėje kol kas neįgyvendintas nei vienas projektas. Atsižvelgiant į kvartalinės renovacijos projektų progresą, lyderiauja Vilniaus miesto savivaldybė, parengusi 29 kvartalų programas , tačiau maždaug pusė savivaldybių dar nėra parengusios nei vienos kvartalo renovacijos programos .
M. Narmontas pabrėžė, jog viena iš prioritetinių krypčių visose Lietuvos savivaldybėse turėtų tapti kvartalinė renovacija. Jis atkreipia dėmesį, jog pirmiausia reikia iniciatyvos – savivaldybės turėtų parengti Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas.
„Šiandien labai svarbu, tinkamai išnaudojant savivaldybių sukauptą patirtį ir įgytas kompetencijas, pereiti prie kompleksinių energinio efektyvumo didinimo programų įgyvendinimo: nuo pavienių pastatų atnaujinimo palaipsniui eiti prie kompleksinių energinio efektyvumo didinimo priemonių, atnaujinant šilumos gamybos ir tiekimo sektorių, gatvių apšvietimo tinklus, inžinerinę infrastruktūrą, žaliąsias teritorijas ir kt.,“ – aiškina M. Narmontas.
Finansinė pagalba savivaldybėms išliks
Konferencijos metu buvo sulaukta nuogąstavimų iš savivaldybių atstovų, kad sumažėjus renovacijos finansavimui iš ES fondų, pačioms savivaldybėms teks didelė finansinė našta užbaigti pradėtus renovacijos darbus.
Finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė patikino, kad finansavimas renovacijos projektams nenutrūks.
„Lėšos renovacijai dar nesibaigė – rezervo turime artimiausiems keleriems metams. Naujų finansavimo šaltinių per šį laikotarpį atsiras, nes energijos taupymas, kaip ir kitos klimato kaitos mažinimo priemonės, tampa vis svarbesniu prioritetu visoje Europos Sąjungoje. Tokia ateities perspektyva turėtų paskatinti savivaldybes galvoti apie renovacijos projektų tęstinumą kompleksinės renovacijos perspektyvoje,“ – teigia ji.
