„Gavom teisininkų išvadas, gavome akcininko įgaliojimą, prašymą valdybai apsvarstyti, nežiūrint, kad tai nėra valdybos kompetencijos klausimas. Suformulavau visą kreipimąsi ir teikimą ir išplatinau valdybai apklausos būdu“, - BNS sakė susisiekimo viceministras S.Girdauskas.
Anot jo, dalis valdybos narių yra išvykę į tolimas užsienio šalis, todėl jis negalėjo prognozuoti, kada valdyba priims sprendimą.
„Negaliu prognozuoti, aš pritarimą savo jau esu išreiškęs, tai mano pozicija nesikeičia, o valdybos nariai, gavę informaciją, teisininkų išvadas, turi apsispręsti. Tikiuosi, kad atstovaudami Lietuvos interesams gal ir naktį pasirašys“, - teigė jis.
Teisininkai įžvelgia sutarties trūkumų
Teisines išvadas dėl „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutarties parengusi advokatų kontora „Tark Grunte Sutkiene“ teigia, jog sutartis galbūt pažeidžia „Lietuvos geležinkelių“ valdybos ir akcininkų susirinkimo kompetenciją ir teisę sprendimus priimti savo nuožiūra, be to įmonės valdymo organų, pritarusių ir pasirašiusių sutartį, gali būti reikalaujama atlyginti bendrovei žalą, patirtą dėl sutarties vykdymo.
Be to, pasak advokatų, sutartyje nepakankamai atsižvelgta į šalims tenkančias rizikas, netinkamai paskirstyta jų atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka ya neveiksminga, sutartis gali būti nesuderinama su viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais.
„Tark Grunte Sutkiene“ asocijuotoji partnerė Odeta Tručinskaitė-Šiušienė BNS teigė, kad teisininkų vertinimu, „Lietuvos geležinkelių“ vadovai negali pasirašyti sutarties be valdybos pritarimo, nes ji leidžia organizuoti didelės vertės viešuosius pirkimus.
„Tokie sprendimai priimami net dėl leidimo organizuoti pirkimą, o šita sutartis, mūsų vertinimu, jau ir yra leidimas Latvijos bendrovei „RB Rail“ organizuoti tuos pirkimus, kadangi sutartyje „Lietuvos geležinkeliai“ kaip viena iš šalių neatšaukiamai įgalioja Latvijos bendrovę vykdyti pirkimus, spręsti dėl jų sąlygų, sudaryti sutartis, taip pat įsipareigoja ateity išduoti neatšaukiamus įgaliojimus ir už visų šitų įsipareigojimų pažeidimus yra numatyta atsakomybė. Tam, kad vadovas galėtų „Lietuvos geležinkelių vardu prisiimti tokius įpareigojimus, mes manome, kad turi būti neabejotinai valdybos sprendimas dėl sutikimo sudaryti tokią sutartį“, - BNS sakė O.Tručinskaitė-Šiušienė.
Anot jos, „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutartyje neišspręstas ir atsakomybės klausimas - pirkimus organizuotų „RB Rail“, tačiau atsakomybė už pažeidimus tektų „Lietuvos geležinkeliams“.
„Mūsų vertinimu, atsakomybės klausimas taip pat ne iki galo sureguliuotas ir matome tikrai didelių rizikų, prisiėmus „Lietuvos geležinkeliams“ tokius įsipareigojimus. Paprastai tariant, pavedama „RB Rail“, o atsakomybę prisiima „Lietuvos geležinkeliai“. Mūsų vertinimu, reikėtų tą atsakomybės poziciją stiprinti“, - teigė ji.
„Atsakomybė yra kažkiek apibrėžta, bet labai bendrai, parašyta, jog šalys atsako už įsipareigojimų nevykdymą, o įsipareigojimas iš „Lietuvos geležinkelių“ pusės, tai yra pavedama Latvijos bendrovei geležinkelių vardu vykdyti visus pirkimus, sudaryti sutartis, jeigu kažkas ten kyla, sąskaitas apmokės „Lietuvos geležinkeliai“. Tai manome, kad tą atsakomybės dalį reikėtų sustiprinti“, - pridūrė advokatė.
Pasak teisininkės, sutartyje taip pat nėra tinkamai apibrėžta ginčų sprendimo tvarka.
„Lietuvos geležinkeliai“ pirkimus gali įgyvendinti per kitos šalies įmonę - VPT
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė BNS teigė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ klausė tarnybos, ar Lietuvos perkančioji organizacija gali įgalioti kitos Europos Sąjungos valstybės perkančiąją organizaciją atlikti viešuosius pirkimus, o jeigu taip - kuriai šių organizacijų tenka atsakomybė už procedūrų pažeidimus. Anot jos, VPT nuomone, tai daryti galima, o atsakomybė šiuo atveju tektų Latvijos įmonei.
„Iš „Lietuvos geležinkelių“ gavom paklausimą, kuriame labai abstrakčiai klausiama, ar gali perkančioji organizacija įgalioti kitoj valstybėj veikiantį juridinį subjektą atlikti viešuosius pirkimus - tai atsakymas, kad gali tai daryti. Bet niuansai yra - perkančioji organizacija gali dalyvauti kitos perkančiosios organizacijos pirkimuose, o atsakomybė tenka tiems, kurie vykdo pirkimus, šiuo atveju - Latvijos įmonė. „Lietuvos geležinkelių“ atsakomybė būtų, jei jie suklystų įgaliojime, pavyzdžiui, jie parašytų 150 kilometrų, o reikia nutiesti 160 kilometrų“, - BNS teigė D.Vilytė.
Anot jos, gali būti taikoma išimtis, kai Lietuvos įmonės pirkimui galios tik Latvijos viešųjų pirkimų įstatymas.
„Dar yra išimties faktorius - jeigu sutartyje aptartos sąlygos, kad jos šalys pirkimus vykdo pagal Latvijos viešųjų pirkimų įstatymus, tada patenka į išimtį ir tada Lietuvos viešųjų pirkimų įstatymas netaikomas ir galioja Latvijos viešųjų pirkimų įstatymas. Tai čia didelė tikimybė, kad jie patenka į tą išimtį, nes toj sutarty tas turi būti aptarta“, - sakė D.Vilytė.
Anot jos, į Latvijos ir Lietuvos viešųjų pirkimų įstatymus yra perkelta ES direktyva, bet jie kiek skiriasi. D.Vilytė pabrėžė, kad tarnyba neturi daug informacijos ir iš esmės remiasi tik žiniasklaidos pranešimais, o vienintelis susitikimas su „Lietuvos geležinkeliais“, kuriame tarnyba tikėjosi sužinoti apie „RB Rail“ pirkimų schemą, nedavė laukto rezultato.
„Lietuvos geležinkeliai“: sutartis įmonei nenaudinga
Lietuvos geležinkeliai“ vieninteliai savo parašu kol kas nepatvirtino sutarties dėl „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų tvarkos. Įmonės generalinis direktorius Stasys Dailydka penktadienį įspėjo, kad sutartis nenaudinga geležinkeliams, nes ji bus atsakinga už „RB Rail“ padarytas klaidas. Vis dėl to jis BNS tikino pasirašysiąs sutartį, jei tai padaryti jį įgalios bendrovės valdyba.
S.Dailydkos teigimu, „Lietuvos geležinkeliai“, skirtingai nuo Latvijos ir Estijos geležinkelių, negalės dalyvauti projekto statybų konkursuose.
Jo teigimu, „Rail Baltica“ projekto vertė Lietuvoje gali siekti iki 2,8 mln. eurų, įskaitant 450 mln. eurų, arba 15 proc. Lietuvos dalį, jeigu 85 proc. lėšų, kaip žadama, skirtų ES. Pasak S.Dailydkos, 15 proc. projekto vertės kofinansuos „Lietuvos geležinkeliai“, nebent būtų pakeisti įstatymai ir šią dalį finansuotų pati valstybė.
Baltijos šalių atstovai rugsėjo pradžioje Briuselyje susitarė dėl daug ginčų kėlusios „Rail Baltica“ konkursų skelbimo tvarkos. Pagal susitarimą, pirkimai bus skirstomi į tris kategorijas: vien bendros įmonės organizuojami pirkimai, konsoliduoti bendros įmonės skelbiami pirkimai ir Baltijos šalių atskirai organizuojami, tačiau bendros įmonės griežtai prižiūrimi pirkimai. Projektui, kurio vertė sieks apie 5 mlrd. eurų, ES 2014-2020 metais gali skirti iki 85 proc. lėšų. „Rail Baltica“ darbams Lietuvoje Europos Komisija pernai jau skyrė 106 mln. eurų, šiemet – dar beveik 191 mln. eurų.
