Saulės jėgainės, galinčios šildyti namus ir gaminti elektros energiją, atsirasti galėtų ant kiekvieno renovuojamo daugiabučio, o naujos statybos namą kurti bent be galimybės įsirengti ką nors panašaus – didžiulė klaida.
Apie saulės energiją ir jos panaudojimą įvairioms reikmėms Lietuvoje kalbama daug, tačiau suskaičiuoti, kiek veikiančių saulės elektrinių ir saulės šilumos elektrinių Lietuvoje – paprasta. Skaičius neperkoptų nė šimto.
Specialistai tvirtina, kad tam priežasčių yra daug. Viena jų – nusprendusių įsirengti saulės elektrinę laukia sudėtinga dokumentacija ir ilgas procesas. Kiti puola skaičiuoti naudą ir nusivilia sužinoję, kad per vienus metus vargu ar atsipirks nemažos investicijos.
Paprastam žmogui sudėtinga
Bendrovė „Senamiesčio vėtrungė“ turimo pramoninio pastato stogą panaudojo įrengdama saulės elektrinę. Tvirtinama, kad gautos energijos pakaktų trims gyvenamiesiems namams per metus, tačiau savo reikmėms bendrovė gautos energijos nenaudos, o parduos ją valstybei, už kurią šalis mokės po 1,44 lito.
„Mums įsirengti tokią elektrinę buvo lengviau, nes dirbame su energetiniais projektais ketvirtus metus. Paprastam žmogui visa dokumentacija tikrai sudėtinga, kaip ir susiorientuoti, koks valstybės nustatytas tarifas, tinkamai užpildyti paraiškas“, – vardijo kompanijos vadovas Donatas Labanauskas.
Vis dėlto, anot jo, daugiausia sunkumų sukėlė tai, kad tik šių metų vasarį susiklostė palankios sąlygos panašioms jėgainėms steigti. „Vasarį išsikristalizavo įstatymas, o spalį viskas baigiasi, nes tariamai per daug paraiškų gauta. Verslas lyg lanksčiai reaguoja, tačiau tai niekam nesvarbu“, – stebėjosi D. Labanauskas.
Neaiškus tarifas
D. Labanauskas sakė, kad jau liepą turėjo paaiškėti, kokiu tarifu saulės elektrinėse gaminamą energiją supirks valstybė kitąmet, tačiau jis iki dabar nepaskelbtas. „Kyla daug klausimų“, – apibendrino verslininkas, nors pats ryžosi statyti jėgainę. „Pasitelkėme ekonominius skaičiavimus. Vieni pirmųjų metų pradžioje gavome leidimą plėtrai ir 12 metų užsifiksavome tarifą. Viskas gražiai atrodo. Tikimės, ir toliau taip bus“, – vylėsi jis. Pašnekovas sakė, kad 2011-aisiais valstybės nustatytas energijos supirkimo tarifas buvo didesnis nei šiemet – 1,68 lito. Tačiau įranga, skirta saulės elektrinėms, buvo gerokai brangesnė – įrengti tokį parką pernai būtų kainavę 230–240 tūkst. litų be PVM.
D. Labanausko skaičiavimais, šiemetinė jo vadovaujamos bendrovės investicija turėtų atsipirkti per 4–5 metus. Verslininkas kalbėjo, kad vienos bendrovės investicijos į tokį saulės energijos parką reiškia papildomas darbo vietas ir tolesnes investicijas. „Gerai elektros kompanijoms, kurių reikia, kad viskas būtų tinkamai sujungta. Jeigu statoma ant žemės, reikalingas fizinis darbas, statybos kompanijos. Atrodo, smulki programa, tačiau apima daugybę sričių“, – tvirtino jis.
Reikia paprastesnių procedūrų
Alternatyvios energetikos srityje dirbančios kompanijos „NG Invest“ vadovas Nerijus Bakasėnas sakė, kad pavieniams gyventojams įsirengti savo namuose saulės energijos jėgaines gana sudėtinga. „Pirmiausia labai sudėtinga įstatymų bazė, – pasakojo jis. – Visos procedūros vyksta ilgai, nors mokslininkai jau aprašė, kaip viskas turėtų vykti, kokios naudos gaunama. Vien saulės baterijas įsirengti ant stogo užtrunka 3–4 mėnesius ir tai tik samdant profesionalus. Pačiam žmogui pasidaryti sudėtinga. O jeigu kalbėtume apie saulės kolektorius, kurie galėtų daugiabučius aprūpinti šiluma, reikėtų kalbėti ir apie šilumininkų monopolį, kur pokyčiai labai sudėtingi.“
N. Bakasėno nuomone, jeigu valstybė norėtų, kad žmonės masiškai imtųsi įsirengti saulės baterijas ar saulės kolektorius, turėtų supaprastinti prisijungimo tvarkas. „NG Invest“ vadovas pasakojo, kad atsinaujinančios energijos išteklių šalininkai siūlė parengti standartinius projektus, kad žmonėms, norintiems daugiabučiuose įsirengti saulės kolektorius, nereikėtų kas kartą imtis tos pačios dokumentų tvirtinimo sistemos. „Kad ir tos pačios daugiabučių renovacijos pagrindu numatyti aiškią tvarką ir išdėstyti reikalavimus, – pastebėjo N. Bakasėnas. – Aišku, laiko klausimas, kol prie šito prieisime.“
Atsipirks per penkmetį
Kartais, anot pašnekovo, koją pakiša ir noras, kad įranga greitai atsipirktų. „Autonominės elektrinės priklausomai nuo to, kiek kainavo jas įsirengti, atsiperka per 10–15 metų, – skaičiavo N. Bakasėnas. – Jeigu žalioji energija naudojama iš dalies – atsiperka per 7–10 metų. Energijos parkai atsiperka per 5 metus, jeigu parkas statomas iš savų pinigų, ir per 6–8 metus, jei statoma su banko investicija. Saulės kolektoriai atsiperka per maždaug 5–8 metus.“ Jis pabrėžė, kad per tokį laikotarpį investicijos atsipirktų skaičiuojant pagal šiandieninį valstybės nustatytą tarifą. Norint investuoti kitąmet laikotarpis ilgėtų.
Pasak N. Bakasėno, šiandien patikimiausia investicija – saulės baterijos, kurių eksploatacinis laikotarpis yra 25–35 metai, o išlaidos joms prižiūrėti – mažiausios. Pašnekovo skaičiavimais, jeigu žmogus norėtų minimaliai naudotis žaliąja energija, investuoti galima ir 20–30 tūkst. litų. Norint, kad elektros energijos užtektų, reikėtų investuoti ne mažiau nei 50 tūkst. „Esame montavę ir tokių sistemų, kurios aprūpina visą namą energija. Tokios kainuoja ir 200 tūkst. litų“, – sakė verslininkas.
Pusmetį nemokamai
Bendrovė „Ideatherm“ Panevėžyje dviem daugiabučiams įrengė šildymą saulės kolektoriais. Įmonės vadovas Aurimas Jančaitis tvirtino, kad privačių namų savininkams, kurie ieško būtų sutaupyti ir neskaičiuoja, kaip greitai atsipirks sistema, noriai naudoja saulės energiją šildymui. „Tai puiki galimybė pasiimti nemokamą dovaną iš gamtos. Niekam nežadu per Kalėdas nemokamo šildymo, bet Lietuvoje bent pusę metų galima ruošti karštą vandenį nemokamai, – pasakojo jis. – Statant namą būtų nusikaltimas bent jau nepasilikti galimybės įsirengti saulės kolektorių.“
Įrengusi šildymą saulės kolektoriais pirmajame daugiabutyje bendrovė jau girdėjo teigiamų atsiliepimų. „Liepą 36 butų name už karštą vandenį, gyvatukus ir cirkuliacijos palaikymą buvo mokėta 10–12 litų“, – atskleidė pašnekovas. Paklaustas, kodėl žalioji taupymo idėja dar neprigijo Lietuvoje, A. Jančaitis tikino, kad pirmiausia reikia iniciatyvių žmonių, suprantančių tokių idėjų naudą. „Mūsų antrojo daugiabučio namo pirmininkas metus įtikinėjo gyventojus, kad tokio šildymo reikia, važinėjo po parodas, domėjosi, kalbėjosi, galiausiai buvo atidaryta kaupiamoji sąskaita gyventojų lėšoms“, – pasakojo specialistas.
Pasak A. Jančaičio, norint daugiabutyje įrengti šildymą saulės kolektoriais tokia sistema butui kainuotų apie 2 tūkst. litų. Specialistas tikino, kad įsirengti saulės kolektorius, šildysiančius vandenį ir būstą, labiausiai apsimoka daugiabučiuose namuose, kur visuomet yra gyventojų ir saulės energijos sistema veiksmingai panaudojama.
FAKTAI: Atsinaujinanti energetika
Lietuvoje saulės energiją vandeniui ir būstui šildyti būtų galima naudoti 6–8 mėnesius per metus
2011 m. Lietuvoje pagaminta energija iš atsinaujinančių energijos išteklių sudaro 7,4 proc. viso Lietuvos elektros energijos suvartojimo poreikio
2020 m. tikimasi iš šių šaltinių pagaminti 4,4 TWh remiamos elektros energijos
2012 m. elektros gamintojams iš atsinaujinančių energetikos šaltinių planuojama skirti daugiau kaip 115 mln. litų tiesioginių išmokų
2020 m., prognozuojama, šios išmokos augs iki 800 mln. litų
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 35(97), rugsėjo 24-30 d.), rubrikoje „Energetika“.
