Pilnus stalčius įvairiausių tablečių, be jokios abejonės, galima surasti dažname bute. Statistika rodo, kad lietuvių išlaidos nekompensuojamiesiems vaistams ir maisto papildams tik auga.
Tobulėjant ir modernėjant farmacijos pramonei veiksmingų kokybiškų vaistų atsiranda vis daugiau. Atrodo, nebėra skausmo ar negalios, nuo kurios nebūtų išrasta tablečių, maisto papildų, padedančių atsikratyti bėdos, kaip žadama reklamose, iš karto arba kiek vėliau.
Du lazdos galai
Vaistai, papildai geriami didžiuliais kiekiais, tikintis stebuklingų rezultatų, ir čia lazda atsisuka kitu galu. „Per didelis vaistų vartojimas prie gero nepriveda“, – sako Panevėžio miesto poliklinikos Šeimos gydytojų skyriaus vedėja Nijolė Marčiulionienė.
Neskatina gydytoja ir nesaikingo maisto papildų vartojimo. „Jie gal taip smarkiai ir nepakenks, kaip per didelis vaistų kiekis, bet ar duos naudos? Ypač ne vaistinėse perkami, nežinoma net, ar atlikti jų klinikiniai tyrimai“, – svarsto gydytoja.
Prieš porą metų atlikta visuomenės apklausa atskleidė, kad maisto papildus nuolat vartoja 40 procentų Lietuvos gyventojų.
Tai skatina ir gana agresyvi jų reklama. Ne mažai reklamuojama ir įvairių vaistų. Interaktyvi reklama LCD ekranuose gydymo įstaigose atsirado palyginti neseniai. Tačiau Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistai atkreipė dėmesį, kad ši reklama dažnai pateikiama pažeidžiant teisės aktus. Reklamose nenurodomas vaisto vartojimo būdas, dozavimas, specialūs įspėjimai, kontraindikacijos.
Ne daugiau kaip trys
Šeimos gydytojų skyriaus vedėja N. Marčiulionienė kategoriška: „Vaistų reikia vartoti kiek galima mažiau.
Jeigu geriama daugiau nei trys tabletės per dieną, jau galima nebejusti vaistų poveikio, gali būti, kad vieni vaistai mažina kitų veiksmingumą.“
Gydytoja pripažįsta, kad kartais vaistų gausa neišvengiama. Jeigu žmogus serga sunkia liga, o kartais ją lydi ir kitos, gydytojas priverstas išrašyti, o ligonis gerti net 10 pavadinimų vaistus.
Bet kartais ta dešimtis susidaro ir per daug reklama patikėjusiam, net su gydytoju nepasitarusiam pacientui. O taip gausiai vartojant nežinoma ar reikalingus vaistus, galima prisišaukti sunkių ligų.
Maisto papildų be jokio reikalo, pasak gydytojos, taip pat neverta vartoti.
„Pamato kokiame nors kioske papildų gerokai pigiau nei vaistinėje, perka po daug ir geria vildamiesi. Tačiau originalūs maisto papildai vaistinėse brangesni todėl, kad jie buvo kliniškai ištirti ir kad jie patikimi“, – pasakoja gydytoja.
Ji mano, kad kartais į tokius abejotinus preparatus gali tiesiog nebūti įdėta veiklioji medžiaga ir žmogų jie gelbės tiek, kiek bet koks placebas, tai yra tariamas vaistas.
Mašinų alyva iš buteliuko
N. Marčiulionienė pasakoja jos pažįstamam žmogui įvykusį nutikimą: „Senyvam žmogui pasidarė labai bloga, jis griebėsi už širdies. Pas jį buvęs svečias atrado spintelėje karvalolio buteliuką, įlašino iš jo į vandenį, davė išgerti. Po kurio laiko dėdei palengvėjo, jis pasijuto gerai ir tada prisipažino, kad kažkoks keistas šį kartą karvalolio skonis buvo, kaip mašinų alyvos.
„Gal jau pasenę vaistai? Bet juk dar geri, padėjo“, – džiaugėsi žmogus. O po kurio laiko grįžusi jo žmona griebėsi už galvos, tame buteliuke buvo jos siuvamajai mašinai tepti skirta alyva.
„Žmogui reikia turėti vaistų ir nuo galvos skausmo, ir nuo pilvo pūtimo, ir nuo kitų bėdų, tačiau vartoti juos tik tada, kai tikrai reikia, jokiu būdu ne nuolat.
Savigyda pripažinta, ja naudojamasi, ji padeda. Bet kasdien gerti tokius kiekius vaistų, kokius kai kurie žmonės geria dabar, negalima. Vaistai nėra nekaltas produktas“, – primena gydytoja.
Užuot saujomis gėrus papildus, ji pataria geriau pasisemti teigiamų emocijų, nuvažiuoti į gamtą, prie jūros, nusipirkti kokybiškų maisto produktų, pavyzdžiui, geros jautienos.
Tiesa, pasak gydytojos, yra atvejų, kai maisto papildai tikrai reikalingi: jie padeda, stiprina organizmą. Apie tai geriausia kalbėti su savo gydytoju, jis patars teisingiausiai.
Nori sulieknėti – nepulk prie vaistų
Valstybinės Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Valdemaras Kontautas mano, kad žmogui kokybiški vaisiai ir daržovės yra vertingesni nei maisto papildai. Tarnyba prižiūri prekybą maisto papildais, jų ženklinimą ir reklamą.
Už maisto papildų reklamos pažeidimus gali būti skiriamos nemenkos baudos. Kaip teigia V. Kontautas, pastaruoju metu baudų skirti neteko.
„Pažeidimų pardavinėjant maisto papildus randame. Dažniausiai netinkamai ženklinama. Teko net stabdyti prekyba vienais, kitą kartą kitais maisto papildais. Pažeidimai – netikslus papildo aprašymo vertimas. Neteisingai išvertus gaunama visai kita prasmė. Ir nors žmogaus sveikatai tai įtakos neturi, ženklinimas buvo pakeistas“, – sako viršininkas.
Jis visiems pataria nepulti pirkti aklai, pirmiausia išsiaiškinti su gydytoju, ar reikia, ar bus naudos. „Vaistininkai pasakojo, kad po reklaminių sveikatos laidų į vaistines žmonės plūsteli patraukliausiai reklamuoto vaisto ar papildo pirkti. Sutinku, sportuojantiems, sunkiai sergantiems žmonėms reikia ir papildų, o štai sulieknėti trokštantiesiems pirmiausia reikėtų suderinti mitybą, o tik paskui griebtis kitų priemonių“, – įspėja V. Kontautas.
Bet žmonėms vaistų reikia vis daugiau. Pateikiami statistikos duomenys, kad 2005 metais Lietuvos gyventojai vaistams ir maisto papildams išleido beveik 940 milijonų litų, o po trejų metų, 2008-aisiais, šios išlaidos jau siekė apie 1,4 milijardo litų.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
