Nedarbo lygis Ispanijoje siekia 27 procentus. Jaunimas bėga iš Portugalijos ir Airijos. Kas ketvirtas graikas sunkiai susimoka už maistą.
Nepaisant šios krizės, Europa neturi plano kaip sugrąžinti žmones į darbo vietas. Pagal Vokietijos sugalvotą strategiją, pietinės euro zonos šalys turi mažinti viešasias išlaidas, atlyginimus ir kainas, kad šalys vėl taptų konkurencingos, rašo „The Wall Street Journal“.
„Goldman Sachs“ atlikto tyrimo duomenimis prireiks dar bent dešimtmečio, kad situacija pasitaisytų.
Kyla natūralus klausimas: kada europiečiai paprasčiausiai pasakys „gana“?
Neabejotinai europiečiai protestavo prieš taupymo politiką ir nepaisant visų bauginimų, nei viena šalis dar nepaliko euro zonos. Bendrą pinigų sąjungą palaiko daugelis, nors nepasitenkinimas ES išlieka plačiai paplitęs. Daugiau nei 60 proc. ispanų, graikų, italų ir prancūzų nori išlaikyti bendrą valiutą.
Skeptikai tikėjosi, kad Graikija iš euro zonos iškris dar pernai, bet neapskaičiavo europiečių kantrybės gyventi sunkesnėmis sąlygomis, užuot palikus euro zoną.
Europiečių kantrybės rezervai yra dideli, bet ne begaliniai.
„Mes greičiausiai stebėsime diskusijas apie būvimo euro zonoje kaštus ir naudą. Kai prasidės šie debatai, įvykiai gali pradėti rutuliotis labai gretai“, - teigia Londone veikiančio tyrimų instituto „Center for European Reform“ vyriausiasis ekonomistas Simonas Tilfordas.
Tai jau yra nutikę anksčiau. Kaip ir dabartinės euro zonos šalys Argentina 1990 metais atsisakė kontroliuoti savo valiutą ir „pririšo“ ją lygiu santykiu su JAV doleriu. Tai sukėlė hiperinfliaciją ir besaikį skolinimąsį JAV doleriais. Kilo algos ir verslo sanaudos. Argentina lygiai taip pat, kaip Pietų Europa šiandien tapo nekonkurencinga, o valiutos nebuvo galima atpiginti, kad šalis vėl taptų patraukli užsienyje.
Argentina turėjo iškęsti, kol algos ir kainos nukrito pakankamai žemai, kad šalis vėl taptų konkurencinga. Buvo manoma, kad argentiniečiai susitaikys su tokiu sunkiu gyvenimu, kad tik būtų išlaikyta galimybė naudotis JAV doleriu.
„Devalvacija problemos Argentinoje neišspręs. Esant tokia aukštai dolerizacijai, tai būtų per brangu“, - tuomet sakė Pasaulio banko ekonomistas.
Techniškai Argentina galėjo grįžti prie savo valiutos, bet atsiribojimas nuo dolerio galėjo būti labai skausmingas, nes visos paskolos ir sudaryti verslo sandoriai buvo paremti JAV valiuta. Po trejus metus trukusios krizės piliečių masės nusprendė, kad nieko blogiau įvykti jau nebegali.
2001 metų gruodį viduriniosios klasės atstovai nakčia užplūdo Buenos Airių gatves. Riaušės nuvilnijo per visą šalį, o Argentinos vyriausybė buvo nuversta. Šalis paskelbė nemokumą ir atsiejo pesą nuo JAV dolerio.
Ar šiandien panaši situacija Pietų Europoje? Argentinos ekonomika per trejus metus iki sukilimo traukėsi maždaug 8 procentais. Iki šių metų pabaigos Italijos ir Portugalijos ekonomikos turėtų susitraukti tokiu pačiu mastu. Ispanijos – maždaug 6 proc., o Graikijos – 23 proc., rodo Tarptautinio valiutos fondo duomenys.
ES politikai turėtų suprasti, kad argentiniečiai taip pat palaikė naująją valiutą, kol nepratrūko. 2001 metų gruodį 62 proc. gyventojų pasisakė už esamą valiutos sistemą ir tik 14 proc. buvo nepatenkinti. Panašios nuomonės dabar sklando tarp ispanų ir graikų.
Argentinos nuopuoliai ir pakilimai po devalvacijos nėra pavyzdinis modelis Europai. Veikiau – pamokanti istorija.
Prieš sukilimą Argentinos finansų ministras pavadino šalies valiutos siejimą su JAV doleriu „nuolatine institucija“, kurios neapgalvota griūtis sukeltų „pagrindinių ekonomikos ir visuomenės institucijų žlugimą“. Po mėnesio jo neliko poste.
Manantys, kad nebeliko rizikos, jog šalys paliks euro zoną, turėtų įsidėmėti – buvo laikai, kai žmonės valiutos režimą laikė šventu, kol patys jo nenuvertė.
