Portalo vesselfinder.com duomenimis, su Liberijos vėliava plaukiojantis tanklaivis „Mendeleev Prospect“ į Klaipėdą iš Lenkijos Gdansko uosto atplaukė birželio 29 dieną. BNS žiniomis, tai buvo vienintelis žalią naftą į Klaipėdą birželį atplukdęs tanklaivis.
Nei „Orlen Lietuva“, nei „Klaipėdos nafta“, nei „Lietuvos geležinkeliai“ nekomentuoja, kam krovinys buvo skirtas ir kokią naftą jis gabeno.
„Reuters“ birželio pabaigoje skelbė, kad į „Mendeleev Prospect“ Rusijos Ust Lugos uoste Suomijos įlankos pakrantėje pakrauta chloro junginiais užterštos naftos. Nerasdamas pirkėjo, norinčio priimti krovinį, tanklaivis prie Gdansko uosto stovėjo nuo balandžio 27 dienos.
Apie tai, kad birželį pirmą kartą tanklaivis atgabeno žaliavos vienai iš regiono naftos perdirbimo gamyklų, „Klaipėdos nafta“ pranešė praėjusią savaitę, tačiau įmonės atstovai nesutiko atskleisti, kam ji skirta. BNS šaltiniai patvirtino, kad krovinys nugabentas į Mažeikius, o ne kitai „Klaipėdos naftos“ klientei – Mozyrio naftos perdirbimo gamyklai Baltarusijoje.
„Klaipėdos nafta“ taip pat pranešė, kad priimant krovinį terminale panaudota reta krovos schema, kai nafta iš laivo perkrauta tiesiai į geležinkelio cisternas.
„Orlen Lietuva“ BNS atsisakė komentuoti, ar įsivežė naftos per „Klaipėdos naftą“ ir kokios buvo tokio sprendimo priežastys.
Anot „Reuters“, siekiant parduoti užterštą naftą ir išvengti didėjančių nuostolių dėl tanklaivių prastovų, ji siūloma su 10-15 JAV dolerių nuolaida nuo 65 dolerių už barelį kainos. Tipinio „Suezmax“ tanklaivio atveju nuolaidos dydis siekia apie 10-15 mln. JAV dolerių.
Tačiau, pasak „Reuters“, iki šiol Europoje užterštą naftą sutiko priimti vos kelios gamyklos – neoficialiais agentūros duomenimis, Ispanijos „Repsol“, Švedijos „Preem“ ir Suomijos „Neste Oil“, iki birželio 25 dienos įsivežusios apie 600 tūkst. tonų šios naftos. Birželio 25 dieną Europos vandenyse buvo keturi tanklaiviai, įskaitant „Mendeleev Prospect“, su užteršta nafta, tačiau jų skaičius dar galėjo keistis, nes krovinį atsisakius priimti Kinijos gamykloms, bent dalis joms skirtos naftos buvo grąžinama į Europą.
„Reuters“ teigimu, norint perdirbti chloro junginiais užterštą naftą, ją reikia atskiesti gera nafta, kartais vieną užterštą barelį sumaišant su 20 geros naftos barelių. Dėl to užterštos naftos perdirbimas gali užtrukti keletą mėnesių.
Dienraštis „Verslo žinios“ gegužę skelbė, kad „Orlen Lietuva“ atsisakė Būtingės terminale priimti du nešvarią rusišką naftą gabenusius tanklaivius. „Orlen Lietuvos“ vadovas Michalas Rudnickis dienraščiui tuomet tvirtino, kad Mažeikiuose gaminami naftos produktai yra švarūs, kokybiški ir atitinka visus reikalavimus.
Rusijos naftotiekis „Družba“ buvo sustabdytas balandžio 19-ąją, jame nustačius didelę koncentraciją dichloretano – toksiškos, stiprų korozijos poveikį turinčios medžiagos. Pirmoji apie šį incidentą pranešė Baltarusija.
Buvo nutrauktas užterštos naftos tiekimas į Baltarusiją, Lenkiją, Vokietiją, Vengriją, Slovakiją, Čekiją. Tokia nafta buvo pakrauta ir į daugiau kaip dešimt tanklaivių Ust Lugos uoste.
Gegužės pradžioje rusiška nafta rezervine „Družbos“ atšaka vėl padėjo tekėti į Baltarusiją, kiek vėliau – Ukrainos kryptimi – į Slovakiją, Vengriją, Čekiją, o birželio pradžioje – į Lenkiją ir Vokietiją.
Rusijos valstybinės magistralinių naftotiekių operatorės „Transneft“ viceprezidentas Sergejus Andronovas gegužės pabaigoje žiniasklaidai yra sakęs, kad per „Družba“ ir Ust Lugos uostą buvo transportuota apie 3 mln. tonų užterštos naftos.
