Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas savo mėnesiniame komentare pastebi, kad rugpjūčio mėnesis buvo atostogų mėnuo bankų sistemoje. Nepaisant to, indėliai suma bankuose pasiekė naują rekordą, tačiau, anot jo, jie nelieka nepanaudoti.
„Kai kam, matyt, atrodo, kad bankai tiesiog turi tokią krūvą pinigų ir jų neskolina. Tačiau daugiau nei 23 milijardai šių litų yra einamosiose sąskaitose ir tai yra visiškai netvari ir nuolat kintanti pinigų masė, kurios investavimo galimybės yra labai menkos. Likusi dalis indėlių – terminuotieji, tačiau praktiškai visi depozitai yra iki metų termino. Dabar išduodamas 30 metų termino būsto paskolą, bankas vėliau galėtų turėti daug daugiau problemų dėl numatomo terminų atitikimo rizikos reguliavimo“, - rašo S. Kropas.
Be to, pasak jo, mažėjant pinigų kainai rinkoje bankams tampa ypatingai jautrus reguliacinių kaštų klausimas.
„Keturi proc. trumpalaikių indėlių sumos bankai priversti įšaldyti privalomų atsargų forma, už kurias nėra mokamos palūkanos. Dabartinėje ekonominėje aplinkoje sunku surasti argumentų kodėl reikėtų ir toliau tęsti tokią praktiką. Reikia neatidėlioti sprendimų ir dėl indėlių draudimo sistemos. Už visus indėlius, įskaitant ir esančius einamosiose sąskaitose, bankai sumoka 0,45 proc. sumos indėlių draudimo fondui. Tuo tarpu kai kurios kredito įstaigos, moka perpus mažesnes draudimo įmokas, nors entuziastingai prisiima vis didesnę riziką. Toks reguliacinis arbitražas yra visiškai nepateisinamas ir negali būti toleruojamas“, - pastebi asociacijos prezidentas.
Anot jo, esant tokiai situacijai indėlių palūkanų ekonomika bankams lemia netgi nuostolingą likvidaus portfelio veiklą: „Iš sprendimus priimančių institucijų tikimės rimto problemų svarstymo artimiausiu metu. Nieko nedarant rizika ne sumažinama, o keliasi į vis labiau rizikingą mažiau reguliuojamą sektorių arba į taip vadinamą šešėlinę bankininkystę.“
Rugpjūčio mėnesį indėlių suma išaugo 235,7 mln. litų ir siekė 44,6 milijardo. Šįkart, augimą lėmė labai sparčiai – 505,2 milijono iki 12,9 milijardo papilnėjusios įmonių einamosios sąskaitos.
Rugpjūtį 191,2 mln. litų išaugo ir paskolų portfelis, tačiau, pasak S. Kropo, pakitimas nėra toks ryškus, kad būtų galima kalbėti apie pakitusias tendencijas.
Anot jo, panašiai galima būtų vertinti ir teigiamus pokyčius būsto paskolų rinkoje - tiek bendrasis būsto paskolų portfelis, tiek naujai išduotų paskolų suma buvo didesni nei liepą. Bendrasis portfelis padidėjo vos 4 milijonais litų, o naujai išduotų paskolų suma buvo 131 mln. litų - 17,2 mln. daugiau nei liepą.
„Gali būti, kad rekordines žemumas dėl itin žemų EURIBOR palūkanų pasiekusi paskolų kaina visgi turės potencialo išjudinti rinką, tačiau tuo įsitikinti galėsime po kelių mėnesių“, - prognozuoja jis.
