Apie tai naujienų portalas Balsas.lt kalbino oro bendrovės „Air Lituanica“ komercijos vadovą Simoną Bartkų.
Kalbant apie oro linijų bendrovių lūkesčius Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai metu, ar jie pasiteisino?
Mūsų spėjimai pasitvirtino, matėme, kad rinkoje dar yra vietos ir mes tą nišą užėmėme. Pavyzdžiui, pradėjome keleivius skraidinti į Amsterdamą vieną kartą per dieną, o praėjus dviems mėnesiams jau teko skrydžių skaičių dvigubinti iki dviejų kartų per dieną. Per Amsterdamą skraidiname daug jungiamųjų skrydžių keleivių ir absoliuti jų daugumą – keliaujantys dalykiniais reikalais asmenys. Rinka yra auganti ir skrydžių paklausa tiek iš Lietuvos, tiek į Lietuvą yra. Manau, kad ir pasibaigus Lietuvos pirmininkavimui, keliaujančių verslo reikalais vis daugės.
Vadinasi, pirmininkavimo laikotarpio pabaiga nesukels didelio sukrėtimo šalies oro vežėjams?
Didelio – tikrai ne, bet kai kuriose kryptyse gali būti pokyčių, pavyzdžiui, skrydžių į Briuselį tvarkaraštyje. Mūsų skrydžių rinka yra pakankamai didelė, kad vienas renginys turėtų tokios didelės įtakos.
Dar visai neseniai lietuviai į daugelį kraštų keliavo iš Rygos ir latviai buvo akivaizdūs Baltijos šalių rinkos lyderiai. Ar mums pavyko juos pasivyti?
Žvelgiant į Baltijos šalių situaciją, akivaizdu, kad jau labai rimtai aplenkėme estus – pagal skrydžių skaičių ir keliaujančių žmonių skaičių. Skrydžių krypčių skaičius iš Rygos pastaruosius dvejus metus keičiasi – jis mažėja, o Lietuvoje pastebimas didelis augimas. Nors Latvija tebėra didžiausia pagal šiuos rodiklius, skirtumas nuo 2009 metų sumažėjęs daugiau nei dvigubai.
Kas lėmė latvių sėkmę?
Pagrindinis sėkmės garantas – didelės investicijos ir didelės kompanijos „Air Baltic“ ambicijos, mat ši kompanija labai stipriai plėtėsi, gal net neadekvačiai stipriai ir patyrė šimtamilijoninius nuotolius. Kitavertus, tai davė gerai išvystytą produktą, keleivių srautus. Aviacija – tai tokia sritis, kur pasiūla gali pagimdyti paklausą. Pateiksiu pavyzdį, tarkime, šiuo metu iš Lietuvos į Mongoliją per mėnesį vidutiniškai skrenda trys žmonės, bet jei būtų tiesioginis skrydis, jų būtų daug daugiau, nes dalis tiesiog sugalvotų ten nukeliauti.
„Air Lituanika“ nėra pigios oro linijos, bet kartu siūlo gana aukštą paslaugų kokybę, kokią vietą rinkoje stengiatės užimti?
Mes esama tarpinis variantas, bet labiau orientuojamės į dalykiniais reikalais keliaujančius keleivius. Pigių skrydžių bendrovės dažniau orientuojasi į turistų ar emigrantų poreikius – ribotas reisų skaičius, dideli lėktuvai, maža savikaina ir mažos bilietų kainos. Šis variantas nėra labai geras tiems, kurie keliauja darbo reikalais, mes renkamės mažesnius lėktuvus, bet dažnesnius skrydžius. Siekiame pasiūlyti patį patogiausią būdą atvykti ar išvykti iš Vilniaus.
Šventiniu laikotarpiu oro bendrovė didins skrydžių skaičių – kam šie skrydžiai bus patraukliausi?
Tai siejame su keliautojų planais: daugėja ne tik šventėms grįžtančių emigrantų, bet ir lietuvių, kurie šventėms vyksta svetur.
Nuolat keliautojams ramybės neduodantis klausimas – kada geriausia pirkti bilietus šventėms?
Kuo anksčiau, tuo geriau. Viešbučių sektorius turi savas taisykles, bet aviacijoje viskas vyksta lanksčiau.
Kalbama apie Kauno ir Palangos oro uostų jungimą, kaip tai atsilieps keleiviams?
Eiliniams keleiviams tai neturėtų jokių pasekmių. Mano nuomone, tai teisingas sprendimas ir efektyvumas bus tik didesnis. Tokią praktiką jau įgyvendino Estijoje, Suomijoje ir Norvegijoje.
Koks lietuvio keliautojo įvaizdis ir kaip jis kito per kelis pastaruosius metus?
Žmonių, kurie keliauja – daugėja. Žmonės, kurie anksčiau to daryti negalėjo, dabar daro. Žinoma, čia didelis vaidmuo atitenka pigių skrydžių bendrovėms, mat jos sukuria galimybes keliauti žmonėms pigiau, o jie vėliau tampa ir kitų oro linijų keleiviais. Nuolat auga keliaujančių darbo reikalais žmonių skaičius. Jei prieš dešimtmetį keliaudavo tik aukštesnio lygio vadovai, tai dabar tai daro ir eiliniai darbuotojai.
Jei seniai nesimato reklamų, kad skrydžio kaina – tik keli eurai, o pigių skrydžių bendrovės apkrovė klientus įvairiausiais mokesčiais. Ar tai reiškia, kad pigių skrydžių era baigėsi?
Keliavimas už eurą ar penkis, manau baigėsi. Kompanijos, kurios siūlo skrydžius už eurą ar penkis taip reklamuoja savo skrydžius, mat tokia suma net nepadengia išvykstančio keleivio mokesčių. Tokios kainos – labai efektyvi marketingo priemonė, kai nori bendrovė ateiti į rinką ir pranešti apie save.
Pigių skrydžių bendrovės nuolat keiksnojamos dėl įvairių taisyklių ir papildomų mokesčių – ar jų verslo strategija dygliuota, ar šiuo atveju keleiviai yra išlepinti?
Pigių skrydžių bendrovė turi dirbti labai efektyviai ir dėl to aukoja skrydžio komfortą ir visus kitus dalykus. Taip pat nustatomos labai griežtos taisyklės ir dar reikia priversti keleivius tų taisyklių laikytis, pavyzdžiui bauda skiriama, kad atsinešei per didelę kuprinę prie lėktuvo.
