Rugsėjo 15 d. du iš jų socialinės apsaugos ir darbo ministrui Donatui Jankauskui pristatys darbo grupės Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformos koncepcijai rengti vadovė Audronė Morkūnienė.
Tvirtinama, kad pirmasis modelis bus paremtas vadinamąja taškų, o antrasis – nacionalinių virtualių sąskaitų sistemomis. Pasak vieno komisijos narių profesoriaus Rimanto Rudzkio, modeliai pavadinti skambiai, bet iš tikrųjų paprastiems piliečiams reikėtų paprastumo.
„Užtektų sukurti visiems suprantamą formulę, pagal kurią bus skaičiuojamos pensijos, ir to užtektų", – sakė R.Rudzkis. Valdančioji dauguma jau kuris laikas kuria planus skęstančiai „Sodrai" gelbėti, jos biudžeto skylė rugsėjo pradžioje jau pasiekė 2,9 mlrd. litų. Tam D.Jankausko įsakymu buvo sudaryta 20 asmenų darbo grupė, kuri savo galutines išvadas pateiks 2011 m. vasario 1 d. Atrodo, po jų Lietuvos piliečiai, kurie šiuo metu dar nėra pensininkai, jais tapę bus paversti bandomaisiais triušiais.
Remiasi falsifikuotais duomenimis
Eiliniam žmogui taškų ar nacionalinių virtualių sąskaitų sistemos mažai ką sako. Tačiau, anot ekspertų, jų įvedimo prasmė viena ir ta pati – reforma bus siekiama iki minimalaus dydžio sumažinti „Sodros" išmokas. Arba, valdininkų kalba kalbant, subalansuoti fondo biudžetą. Siekdami išsvajoto tikslo valdantieji nesiskaito su priemonėmis. Tarkime, Vyriausybė darbo grupei pakišo esamos būklės Lietuvos valstybinio socialiniame draudimo ir pensijų sistemos analizę, kurioje yra nemažai tiesiog iš piršto laužtų faktų. Jais siekiama pateisinti „Sodros" reformos reikalingumą.
Pavyzdžiui, visai rimtai analizėje teigiama, kad „2008 m. Lietuvoje vidutinė tikėtina žmonių, sulaukusių 65 metus, tolesnio gyvenimo trukmė yra: vyrų – 13,34 metų, moterų – 17,98 metų". Neva lietuviai taip ilgai gyvena, kad prailginti dabar galiojantį pensinį amžių dar kokiems niekingais 2,5 metų nebūtų skausminga.
Visai ką kita rodo Europos statistikos agentūros „Eurostat" duomenys. Realus faktas toks, kad 2008–aisiais vidutiniškai mūsų šalyje vyrai gyveno 66 m., moterys – 78 m. Iš kur Vyriausybės analitikai traukė faktus apie “tikėtiną gyvenimo trukmę", kuri, anot analizės autorių, turėtų būti atitinkamai 78,34 ir 82,98 metų?
Nauja – skandinaviškas modelis
Nepaisant netikslumų analizėje, darbo grupė pluša išsijuosusi. Vienas jos narių Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis „Respublikai" maloniai sutiko paaiškinti, kuo skiriasi du modeliai, kuriuos grupės vadovė poryt kaip apmatus siūlys D.Jankauskui.
„Taškais paremtas pensijų skaičiavimo modelis taikomas Vokietijoje ir Prancūzijoje, jis galioja ir pas mus. Taškai būsimam pensininkui skaičiuojami atsižvelgiant į jo darbą stažą, įmokų „Sodrai" koeficientą, draudžiamąsias pajamas. Kaip parodė patirtis, ši sistema netobula, nes yra labai priklausoma nuo politikų. Tarkim, norėdami laimėti rinkimus jie pakelia draudžiamųjų pajamų dydį ir visa sistema išyra. Todėl pasiūliau kitą modelį, į kurį, tikiuosi, bus atsižvelgta", – sakė pašnekovas.
Kaip aiškino R.Kuodis, jo pasiūlytas pensijų skaičiavimo modelis, paremtas virtualių nacionalinių sąskaitų sistemomis, populiarus Skandinavijos šalyse. „Jo pranašumas yra skaidrumas. Prieš skiriant pensiją būtų atsižvelgiama į visas būsimo pensininko sumokėtas įmokas „Sodrai", o ne į dalį jų, kaip yra dabar. Ir nuo to priklausytų pensijos papildoma dalis", – tvirtino R.Kuodis.
Esmė – paprastumas
R.Rudzkis „Respublikai" tvirtino, kad „Sodros" reformos autoriai turėtų ne painiomis schemomis mėtytis, o sugalvoti visiems suprantamą formulę. „Dabar „Sodra" apskritai pakibusi, jos išlaidos nesuderintos su pajamomis. Žinoma, čia gal laikinas dalykas. Bet blogiausia, kad per porą metų visiškai dingo pasitikėjimas „Sodra". Pirmiausia jis atsirado dėl neatsakingų kai kurių politikų kalbų. Tai didžiulis uždavinys yra tą pasitikėjimą atkurti", – sakė profesorius.
Anot jo, tą galėtų padaryti net ir labiausiai neišprususiam būsimam pensininkui aiški pensijų skaičiavimo formulė. „Žmogus turi iš anksto žinoti, kokią sumą sumokėjęs kokios tiksliai turėtų laukti pensijos. Žinoma, formulėje privalo būti dedamoji, kuri koreguotų pensijos dydį atsižvelgiant į šalies makroekonominius rodiklius. Sakykim, esant didelei infliacijai žmogaus pensija irgi privalėtų atitinkamai išaugti", – dėstė pašnekovas.
