Žmonėms, girdintiems, kokius pasiūlymus pateikia į Lietuvą periodiškai atvykstantys Tarptautinio valiutos fondo atstovai, gali plaukai ant galvos pasišiaušti. Po pastarojo jų vizito garsiausiai nuskambėjo keli nuožmūs pasiūlymai: apmokestinti nekilnojamąjį turtą arba įvesti „žaliąjį“ automobilių mokestį, mažinti motinystės išmokas.
TVF siūlo priemones, kurių sunkmečiu buvo imtasi laikinai, pavyzdžiui, mokesčių kėlimą, išmokų karpymą, pervedimų į pensijų fondus mažinimą, taikyti negrįžtamai. Dar buvo pasigirdęs siūlymas apmokestinti „Sodros“ išmokas, tačiau vėliau šis prieštaringai įvertintas mokestis nebebuvo viešintas. Tarptautinio valiutos fondo medžiagoje esama ir kitokių pasiūlymų, kuriuos vyriausybės atstovai mieliau nutyli. Pavyzdžiui, TVF ragina gerinti verslo aplinką Lietuvoje, sparčiau įgyvendinti priemones, mažinančias nedarbą, o šioje srityje pagrindinė – didesnis darbo santykių lankstumas.
Tikintis 2 procentų BVP augimo bei įgyvendinant pateiktus pasiūlymus, TVF mano, kad valdžios sektoriaus deficitą būtų galima sumažinti apie 4,5 milijardo litų. Tai yra apie pusė metų deficito. Ne visų TVF pasiūlymų rezultatus galima įvertinti papildomomis biudžeto pajamomis ar mažesnėmis išlaidomis, tačiau konkrečios jų siūlomos priemonės duoda itin mažą efektą. Ypač apgailėtinai atrodo pajamos, gautos apmokestinus nekilnojamą turtą bei automobilius. Finansų ministerija skaičiuoja, kad įvestas nekilnojamojo turto mokestis galėtų duoti biudžetui papildomus 50-70 milijonų litų, na tarkime, apmokestinus platesnę bazę, kokį 100 milijonų. Jei visus Lietuvoje registruotus automobilius, motociklus, autobusus, priekabes ir puspriekabes apmokestintume, pavyzdžiui, kokiu 100 litų mokesčiu per metus, vargiai surinktume 200 milijonų litų. Jei motinystės išmokas kirptume perpus, „Sodra“ sutaupytų apie 400 milijonų. Tai štai, nepopuliariosios priemonės duotų kokių 700 milijonų litų efektą. Vadinasi, likusius 3,8 milijardus tikimasi gauti dėl ekonomikos augimo bei nedarbo mažinimo.
Priemonių efektyvumas akivaizdžiai skiriasi, tačiau Vyriausybė antrina būtent mažesnę finansinę naudą duosiantiems mokesčių kėlimo pasiūlymams. 700 milijonų litų galima gauti pardavus vieną kitą valstybinę akcinę bendrovę ir nebeerzinti žmonių. Vyriausybė niekaip konkrečiau nesureagavo ir į TVF pasiūlymus gerinti verslo aplinką, aktyviau mažinti nedarbą ar karpyti ne socialines, bet valstybės biudžeto išlaidas. O rezervų mažinti valstybės biudžeto išlaidas tikrai turėjo padaugėti. Pavyzdžiui, kitąmet būtina reikalauti finansinio efekto dėl praėjusiais ir šiais metais vykdyto administracinio aparato mažinimo. Jei pernai dar sulaukdavome atsakymų, kad dėl poreikio mokėti išeitines kompensacijas rezultato galima laukti tik po metų, tai štai jau atėjo tas laikas, kai rezultatas turi būti. Daugiau nei metus veikiančios ministerijų saulėlydžio komisijos taip pat turi ne vien kurti planus – iš jų veiklos kitąmet būtina reikalauti bent jau 10 procentų sutaupymų absoliučioje daugumoje programų. Daugiau nei metus tobulinami viešieji pirkimai, ir čia taip pat metas skaičiuoti finansinį rezultatą, sutaupytas lėšas. Tuo tarpu Vyriausybė pernelyg džiaugiasi TVF suteikta papildoma proga dar kartą kyštelėti nagus į privačias žmonių kišenes, kad tik atitolintų metą, kai bus priversta išsišluoti savo kiemą. Valdžia mums siūlo tik du pasirinkimus, abu iš mūsų kišenių, arba didesni mokesčiai, arba mažesnės pensijos. Tačiau didžiausia kišenė yra pačios valdžios, joje ir slypi didžiausi rezervai.
Nauji mokesčiai biudžeto skylių nepridengs, ne tas mastelis. Ir net jei valdžia apmokestindama tai, kas juda, ir kas nejuda, surinktų papildomą, tarkime, milijardą, ji prarastų žymiai daugiau. Visų pirma – tiesiogiai, nes tai, kas bus sumokėta mokesčiais, nebus išleista pirkiniams. Mažiau pajamų gaus prekių ir paslaugų pardavėjai, nebus skaičiuojamas PVM, nebus išmokama kaip algos darbuotojams, nebus nei „Sodros“, nei GPM, nei PSD, nebus skaičiuojamas pelnas ir pelno mokestis. Mokesčių kėlimas turi neigiamų pasekmių ekonominiam aktyvumui – būtent tam, kurio efektas mažinant fiskalinį deficitą yra lemiamas. Dideli būtų ir netiesioginiai praradimai – per nykstantį pasitikėjimą, stabilumą, šalies patrauklumą. TVF svečiai atvažiuoja ir išvažiuoja. Pasilieka ir sprendimus priima vietiniai politikai. TVF patarimais jie pasinaudoja, kai pakeliui su jų pačių užmačiomis, ir nutyli, kai nepakeliui. Tarsi razinas iš pyrago išrankioja.
Rūta Vainienė, LLRI prezidentė, komentaras Lietuvos radijui
