Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Rusijos rinkoje pelnus sėmę maisto produktų gamintojai ir vežėjai ėmė varstyti valdiškų namų duris. Kremliui paskelbus embargą produkcijai tų šalių, kurios dėl įvykių Ukrainoje pritarė sankcijoms Rusijai, verslininkai tikina susidūrę su force majeure aplinkybėmis, todėl valdžia, esą, privalanti padėti krapštytis iš nepavydėtinos situacijos. Vos paskelbus draudimus žemdirbiai teigia jau pajutę jų pasekmes.
„Perdirbimo įmonės stengsis, kad nebankrutuotų ir viską perkels ant žemdirbių. Ir tai jau jaučiasi. Pavyzdžiui, mėsiniai galvijai, kai kalbam apie aukštą kokybę, prieš dvi savaites gyvo svorio kilogramas buvo 5,6 lito, šiandien perka po 4 litus ir tendencija eina kritimo. Pieno sektoriuje kai kurios įmonės jau siūlo 40 proc. mažesnes kainas ir jei žemdirbiai nesutinka, paprasčiausiai neperka pieno“, – teigė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrejus Stančikas.
Mėsos perdirbėjai teigia, kad užsivėrus dosnia buvusiai Rusijos rinkai jų įmonėse gresia darbuotojų atleidimai, o iš susidariusios padėties išeities, esą, turėtų ieškoti valdžia.
„Vienas iš klausimų buvo PVM, antras subsidijos, trečias rinkų subsidijavimas, ketvirtas – ritualinis skerdimas“, – sakė „Biovela Group“ generalinis direktorius Virginijus Kantauskas.
Apie mažesnį PVM ėmė kalbėti ir daržovių augintojai.
„Mes įsivaizduojam, kad kuo greičiau, tuo geriau, aišku nuo naujųjų metų, o tarifas, tai 5 proc.“, – svarstė Daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė.
Tačiau žemdirbių atstovai ne be pagrindo patys baiminasi, kad PVM lengvatos jų gali ir nepasiekti.
„Pirmiausia reikia tartis su prekybos tinklais, kad jų antkainis būtų minimalus ir turi prisidėti valstybė, mažindama PVM. Bet turi būti griežta kontrolė, kad šitoje vietoje nebūtų piktnaudžiavimo“, – sakė A. Stančikas.
Finansų ekspertai teigia, jau yra buvę, kad PVM lengvatos kainose nebūtinai atsispindėdavo. Tiesa, kainų dydį, esą, gali diktuoti ir rinka. Tačiau mažindami PVM tik kai kurioms ūkio sritims susidurtume su moraline dilema, o kodėl tik jiems?
„Iš tikrųjų pats geriausias sprendimas būtų to bendrojo tarifo mažinimas. Visiems jis buvo pakeltas laikinai, pamiršom jau tai ir iš tikrųjų dabar būtų galima kalbėti apie tą sumažinimą bendro“, – kalbėjo finansų ekspertė Rūta Vainienė.
Tačiau čia pat finansų ekspertai pastebi, kad PVM tarifo mažinimas begales įsipareigojimų turinčiai valdžiai būtų nepriimtinas. Ir premjeras, ir Seimo Pirmininkė tai patvirtino.
„PVM tarifo mažinimas tikrai ne šios dienos klausimas“, – pabrėžė Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.
Pieno perdirbėjai tikina siekiantys pagalbos ne sau, o pieno gamintojams. Pasak jų, turi būti išsaugotos karvių bandos ir pieno gamybos pajėgumai kol normalizuosis padėtis. Todėl, ilgiau negendančius pieno produktus – sūrius, lieso pieno miltelius ir sviestą, esą, turėtų supirkti valstybė ir kuo brangiau, tuo geriau.
„Paprasčiausias būdas būtų pirkti ar į valstybės rezervus, ar intervencines atsargas produkciją, kuri būtų pagaminta iš to perteklinio pieno, ją pasidėti į sandėlius laukti geresnių laikų ir paskui Vyriausybė ją parduotų“, – sakė „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa.
Finansų ekspertė R. Vainienė įsitikinusi, kad intervenciniais pirkimais valstybė negali užsiiminėti.
„Į intervencinius skeptiškiausiai žiūriu. Tai reiškia, kad kažkieno tai uždirbti pinigai ir sunešti į tą valstybės biudžetą bus panaudojami kažkieno pajamoms užtikrinti. Nu, tai tarsi kažkoks gos. zakazas (rus. valst. užsakymas), tais tarybiniais metodais kalbant. Tai tos įmonės verčiau ieškotų galimybių parduoti kitose rinkose.
Nuo žemdirbių ir prekybininkų neatsilieka ir vežėjai. Jų problemas, esą, taip pat reikia spręsti visiems kartu.
„Be valstybės pagalbos tikrai neišsiversime ir turim tą problemą kartu spręsti. Tai yra ir teisinė pagalba, valstybinės sutartys, tai yra ir kalbam ir apie paramą perorientuojant iš vienų rinkų į kitas“, – aiškino „Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
Pasak R. Vainienės, į biudžetą sumokami mokesčiai nėra draudimo įmoka nuo galimų verslo nesėkmių.
„Jie mokesčius mokėjo išlaidoms, kurios jau yra įvykdytos, pamirštos, ne draudimas, jie nesidraudė ir iš tikrųjų jie neturėtų galvoti ir susiklaidinti patys, ir suklaidinti kitus, kad sumokėjau kažkada mokesčių, vadinasi kažkada kažką gausiu iš biudžeto atgal. Su biudžetu taip nebūna ir neturi būti“, – dėstė finansų ekspertė.
R. Vainienė teigia, kad visos valdžios institucijos turi būti įpareigotos ieškoti išeičių. Pavyzdžiui Užsienio reikalų ministerija – ieškoti naujų rinkų. Šios ministerijos atstovai teigia, kad rinkų diversifikavimas – ilgas procesas ir aiškina, kad nepaisant to, kad sprendžiamos ne pirmąkart iškylančios problemos dėl Rusijos sankcijų mūsų produkcijai, ekonominių diplomatų korpusas sumažintas iki minimumo.
„Iki 2009 m. krizės turėjom 18 diplomatinių etatų, diplomatų ekonomistų, dabar turime tiktai keturis. Tai stengiamės gauti tų etatų daugiau, kad mūsų žmonės galėtų labiau padėti tose rinkose verslui dirbti, rasti kontaktus ir teisinę aplinką padėti sureguliuoti“, – aiškino URM Išorinių ekonominių santykių departamento patarėja Renata Rinkauskienė.
Pasak finansininkų ekspertų, valdžios kišimasis suteikiant lengvatas atskiroms ūkio šakoms kelia dar vieną grėsmę. Gali supriešinti atskiras gyventojų grupes, mat kai geri laikai, tai visus pelnus pasiima verslininkai, o kai Rusija paskelbė embargą, jų nuostolius kažkodėl turi dengti jau visi mokesčių mokėtojai. Taigi, valdžios kišimasis tarsi užprogramuotų neigiamą visuomenės požiūrį į verslininkus, kurių įvaizdis ir dabar nėra pats teigiamiausias.
„Kas yra iš tikrųjų apmaudžiausia: krizė – visi kažką padaro, gaisrą užgesino, o po to ir vėl atsipučia ir vėl nuo pradžių viskas prasideda. Tai kažkokius labai jau norėtųsi po 25-erių metų išvadas pasidarytume, na, solidesnes“, – reziumavo R. Vainienė.
