Maskvoje akcijomis prekiaujantis Jurijus Šatalovas (vardas pakeistas dėl šaltinio saugumo) bando prisitaikyti prie Rusijos ekonomikos izoliacijos nuo pasaulio: nusipirko telefoną, kompiuterį, maisto atsargų.
„Kiekvieną dieną atsibundu suprasdamas, kad atsitiko kažkas baisaus, ir man prireikia penkių sekundžių, kad prisiminčiau, kas tai buvo“, – dėstė J. Šatalovas, kuris nuo 1995 m. dirbo Rusijos sostinės finansų brokerių įmonėse. Tačiau po Vakarų sankcijų Rusijai daugelis jų dėl pradėto karo Ukrainoje bankrutavo.
Rublio kursui dolerio atžvilgiu smukus apie 50 proc., daugelis finansininkų, tokių kaip J. Šatalovas, skubėjo ištuštinti savo banko sąskaitas, kol Kremlius neįvedė kapitalo kontrolės.
Leidžia rublius – perka elektroniką
Kai kurie Rusijos viduriniosios klasės atstovai nusprendė, kad geriau kaupti ne rublius, kurių vertė krenta, o įvairias populiarias prekes, pavyzdžiui, elektroniką. „Nusipirkau sau naują „iPhone 13“. Ankstesnis buvo labai senas ir sugedęs“, – teigė J. Šatalovas. „Taip pat nusipirkau „Samsung“ planšetinį kompiuterį, o BMW automobiliui nupirkome naujas padangas“, – pridūrė jis. Kitas finansininkas, Alekas Ševrinas (vardas pakeistas), investicinio banko Maskvoje vykdomasis direktorius, įsigijo naują „Lexus plug-in“ hibridinį automobilį ir indaplovę.
„Abu su žmona turime naujus automobilius, todėl mums naujo nelabai reikia. Bet mes turime daug rublių, todėl nusprendžiau, kad verčiau nusipirkti ką nors dabar, nei žiūrėti, kaip pinigai tampa visiškai beverčiai“, – aiškino jis.
Daugelis Maskvos gyventojų taip pat kaupia maisto ir būtiniausių prekių atsargas, nes galvoja, kad jų pritrūks. Kai kurie Rusijos prekybos centrai jau pranešė, kad trūksta cukraus ir grikių. Tačiau Rusijos ministro pirmininko pavaduotoja Viktorija Abramčeno anksčiau perspėjo nepulti į paniką pirkti.
„Nusipirkome konservuotų kukurūzų ir šiek tiek alyvuogių aliejaus atsargų. Mano dukra netoleruoja gliuteno, o Rusijoje visada buvo sunku rasti produktų be glitimo. Dabar tai taps neįmanoma, todėl nusipirkome tiek atsargų be glitimo, kiek tik galėjome“, – pasakojo J. Šatalovas.
Jis su šeima artimiausiu metu iš šalies išvykti neplanuoja, nes baiminasi antirusiškų nuotaikų ir nenori susidurti su ukrainiečiais. Anot jo, ukrainiečiai turi teisę pykti ant rusų. Be to, jis nuogąstauja, kad likusios kelios Rusijoje veikiančios oro linijų bendrovės nėra labai saugios.
J. Šatalovas galėjo atsiimti visas savo santaupas užsienio valiuta iš dviejų didžiausių Rusijos bankų „Sberbank“ ir VTB. Tačiau jis teigė, kad „Citi“ (JAV bankas) Rusijoje leidžia jam atsiimti tik dalį savo šešiaženklių santaupų. „Citi“ ne tik atsisakė grąžinti man JAV dolerius, bet ir nenurodė datos, kada galėsiu atvykti atsiimti savo pinigų. Dabar iš „Citi“ balandžio 1 d. galėsiu atsiimti tik 10 tūkst. JAV dolerių“, – aiškino jis. Anot Arkadijaus Kazmino (vardas pakeistas), „Visa“ ir „Mastercard“ sankcijos Rusijai finansiškai paralyžiuoja žmonių, norinčių išvykti iš šalies, turtą. Taip palikti šalį žmonėms, kurie prieštarauja Kremliaus politikai, tampa dar sunkiau.
„Kelio atgal nėra“
Beveik visi, su kuriais Maskvoje kalbėjosi „Business Insider“, didžiausią problemą įvardijo sparčiai augančią infliaciją. Anot investicinių fondų valdytojo Konstantino Gusevo (vardas pakeistas), naftos kainos yra per didelės, o infliacija kenkia visiems.
Rusijos centrinis bankas, Vakarams įvedus sankcijas Maskvai, padvigubino bazinę palūkanų normą iki 20 proc.
K. Gusevui ši krizė, susiklosčiusi dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje, primena 1998 m. valstybės įsipareigojimų nevykdymą, „Jukos“ – naftos bendrovės, anksčiau priklausiusios Rusijos oligarchui Michailui Chodorkovskiui, žlugimą ir 2008 m. krizę.
„Esame ties tašku, iš kurio nėra kelio atgal. Aš mačiau, kaip buvo sunaikinta „Jukos“, nors niekas nesakė, kad taip nutiks. Kai mašina įsibėgėja, jos nesustabdysi. Toks pavojus yra ir dabar“, – pabrėžė Gusevas, išsiuntęs savo sūnų į Izraelį, kad išvengtų šaukimo į kariuomenę. Anksčiau Vladimiras Putinas įspėjo, kad rusai turėtų būti pasirengę nedarbo padidėjimui per ateinančias savaites, dėl to kaltindamas Vakarus.
Tarptautinio finansų instituto vyriausiojo ekonomisto pavaduotoja Elina Ribakova perspėjo, kad 2022 m. Rusijos ekonomika gali susitraukti iki 20 proc. – tai neatitinka 6 proc. augimo, kuriuo V. Putinas džiaugėsi didžiąją savo valdymo dalį.
„Turime permąstyti savo požiūrį į Rusiją“, – kalbėjo E. Ribakova leidinio „BNE IntelliNews“ podkaste.„Rusija, kuri buvo atviros ekonomikos valstybė, pereis prie ekonomikos, panašesnės į Irano.“
