Ekonomistas Žygimantas Mauricas asmeninėje socialinio tinklo paskyroje dalijasi, kad Vilnius Rygą atlyginimais „į rankas“ aplenkė dar 2019 metais, o pernai išsiveržti į priekį ir kitiems miestams nesutrukdė ir pandemija – metų pabaigoje vidutiniais atlyginimais Rygą lenkė jau ir Kaunas bei Klaipėda.
„Kas galėjo pagalvoti, kad ne tik Vilniuje, bet ir Kaune bei Klaipėdoje atlyginimai taps didesni nei Rygoje?“ – retoriškai klausė ekonomistas.
Visgi, Ž. Maurico teigimu, tokie rezultatai nestebina, turint omenyje, kad metinis atlyginimų „į rankas“ augimas Kaune ir Klaipėdoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 13 proc., kai tuo metu Rygoje – vos 6 proc., o Vilniuje – 11 proc.
„Pats metas Rygai būtų susiimti, nes ją jau vejasi net 17 proc. atlyginimų augimą pademonstravę Šiauliai – tarp Šiaulių ir Rygos beliko 101 euro skirtumas“, – pastebi ekonomistas.
Pasak Ž. Maurico, šiuo metu vidutinis atlyginimas „į rankas“ Vilniuje yra 1082 eurai, Taline jis siekia 1359 eurus, Kaune – 1005 eurai, o Klaipėdoje – 1002 eurai. Tuo metu Rygoje vidutinis atlyginimas „į rankas“ siekia 966 eurus (Šiauliuose – 865 eurai).
Ž. Mauricas prideda, kad latviai dėl tokios statistikos turėtų jaustis itin nejaukiai, nes, pavyzdžiui, tarpukario laikotarpiu (1918-1940 m.) Latvijoje atlyginimai buvo apie du kartus didesni nei Lietuvoje, tad dažnas lietuvis vykdavo į Rygą uždarbiauti.
Ž. Mauricas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atlyginimai Vilniuje jau lenkia ne tik kaimynų sostinės, bet ir Maskvos atlyginimus. Tiesa, kol kas ne itin ženkliai – vidutinis atlyginimas „į rankas“ Vilniuje yra 1 euru didesnis nei Maskvoje – atitinkamai 1083 ir 1082 eurai.
„Įdomu tai, kad Vilniuje jie jau yra perpus didesni nei Sankt Peterburge, du kartus didesni nei Minske ir beveik tris kartus didesni nei Karaliaučiuje (šiame mieste atlyginimai yra mažesni už lietuviškąjį 468 eurus siekiantį minimumą), o Pskove, kuris puikiai atspindi Rusijos „provincijos“ ekonominę padėtį, atlyginimų dydis yra kone keturis kartus mažesnis nei kaimyninėje Estijoje.
Tad ne naftos ir dujų kloduose, o laisvėje slypi šalių ir miestų gerovės paslaptis“, – Lietuvos pažanga džiaugiasi Ž. Mauricas.
Mažos algos patrauklios investuotojams?
Viename komentare Ž. Mauricas prideda, kad pigesnė darbo jėga išties galėtų patraukliai pasirodyti ne vienam investuotojui – tokiu būdu į miestą pritraukus naujų verslų, galima būtų kurti daugiau konkurencingų darbo vietų.
„Pastaruoju metu nemažai ir pačių lietuvių investuoja į Rygą, tad Ryga turi galimybių kažkiek prisivyti.
Bet Rygoje nėra palanki demografinė situacija – darbingo amžiaus gyventojų Vilniuje yra daugiau nei Rygoje – po maždaug 5 metų ir bendras Vilniaus gyventojų skaičius taps didesnis.
Kaunas, Klaipėda ir Šiauliai pastaruoju metu taip pat rodo teigiamas demografines tendencijas, tad potencialo visgi sakyčiau daugiau yra Lietuvoje“, – prideda Ž. Mauricas.
