Per pastarąsias dvi savaites Rusijos Vyriausybės nariai, skirtingai nei prezidentas, pirmą kartą atvirai pripažino, kad Rusijos draudimas įvežti pieno produktus iš Vakarų valstybių turi neigiamų pasekmių tiek šalies ekonomikai, tiek paprastiems jos piliečiams.
Vyriausybės vadovai vietos pieno perdirbėjus jau paragino ruoštis didesnei konkurencijai tvirtindami, kad embargas gali būti atšauktas. Artėjant žiemai, pieno produktų vis labiau trūksta, o importuota produkcija brangesnė ir jos kokybė prastesnė. Pasvarstykime, kokia tikimybė, kad embargas bus atšauktas ir kokie pokyčiai Rusijos rinkoje laukia pieno produktų eksportuotojų iš Lietuvos.
Pripažino nuostolius
Praėjusią savaitę Krasnogorske (Maskvos priemiestis) įvykusiame Rusijos pieno pramonės forume Rusijos vicepremjeras Arkadijus Dvorkovičius savo šalies pieno perdirbėjams ir gamintojams patarė kuo skubiau ruoštis aštresnei konkurencijai, nes pieno produktų embargas netruks amžinai ir net užsiminė, kad tai gali įvykti labai greitai. Prieš savaitę Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas irgi pirmą kartą be užuolankų atvirai pripažino, kad Rusijos sankcijos Vakarų šalims turi neigiamų pasekmių tiek šalies ekonomikai, tiek paprastiems jos piliečiams. Ką galėtų reikšti tokie Vyriausybės vadovų žodžiai? Beje, forumas Krasnogorske pavadintas tarptautiniu, nes jame dalyvavo kompanijos iš Vietnamo „TH Milk Food Joint Stock Company“ atstovai. Pasak forumo dalyvių, vicepremjero užuomina buvo nesmagi ir svečiams, nes ši kompanija Maskvos srityje nusprendė statyti 7 500 melžiamų karvių kompleksą, kuriame per metus planuojama pagaminti ir perdirbėjams parduoti apie 50 tūkst. t žaliavinio pieno. Galima nesunkiai numanyti, kad atšaukus embargą vietnamiečių projektas būtų pasmerktas.
Stebuklo nebus
Kodėl Rusijos Vyriausybės vadovai prakalbo kitaip nei šalies prezidentas? Tikriausiai todėl, kad jie remiasi ekonominiais, o prezidentas – politiniais argumentais. Pasak vicepremjero A.Dvorkovičiaus, šiuo metu Rusijoje žaliavinis pienas superkamas net po 1,12 Lt už kilogramą, tačiau jo nepakanka. Vicepremjeras paragino regionų vadovus prie kiekvieno kilogramo pieno gamintojams pridėti po 19 centų, tačiau akivaizdu, kad stebuklo nebus – karvės pieno daugiau neduos. O produktai parduotuvių lentynose vis brangsta. Štai oficialios statistikos duomenimis, lapkričio 20 dieną Maskvoje baltarusiškos kilmės litras 2,5 proc. riebumo pieno kainavo 39,9 rublio. Gyventojų teigimu, Maskvos parduotuvėse pigiausiai litrą pieno galima buvo įsigyti už 54 rublius, arba už 3,35 Lt, o vidutinė jo kaina jau buvo pakilusi iki 4 Lt. Kokia jo kokybė? „Rosselchoznadzor“ kontrolieriai tyli pasislėpę kampe. Didelės ir kitų produktų kainos. Štai Maskvos prekybos centre „Perekriostok“ 10 kiaušinių kainuoja beveik 5 Lt, kilogramas bulvių – 3,5 Lt, o kažkokio vietinės gamybos sūrio kilogramas – 25,2 Lt. O juk pragyvenimo lygis Rusijoje yra gerokai mažesnis nei Lietuvoje. Be kita ko, minėtame pienininkų forume perdirbėjai tikino dirbantys nuostolingai ir spaudė vicepremjerą leisti didinti produktų kainas. Vicepremjeras jiems pažadėjo teorinę galimybę regionuose nustatyti kažkokią indikatorinę pieno produktų kainą. Tepasakyta, kad tokiu atveju produktai pabrangtų dar iki 30 proc. Tačiau baiminamasi vartotojų reakcijos.
Trūksta konkurencijos
Rusijos „Sberbank“ vadovas Germanas Greftas praėjusią savaitę irgi drėbė be gailesčio: „Mes šiandien, atsiprašant, įsivežame beveik viską. Štai, tikimasi, kad rublio vertė išaugs. Tačiau aš netikiu, kad tada sumažės maisto produktų kainos. Kodėl netikiu? Todėl, kad nėra konkurencijos.“ Rusijos centrinio banko duomenimis, maisto produktų kainos rugpjūčio mėnesį išaugo 10,3 proc. Manau, ne atsitiktinai nepranešama, kiek kainos išaugo nuo rugpjūčio iki lapkričio mėnesio. Vartotojų duomenimis, daugelis pieno produktų pabrango nuo 25 iki 50 proc. Rublis nuvertėja, atlyginimai neauga, taigi, valdžia jau baiminasi žmonių nepasitenkinimo, nes nieko nėra baisiau už rusišką maištą. Iš esmės G.Greftui pritarė ir mūsų pakalbintas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas: „Rusai pripažino, kad naujieji importuotojai nesugeba pagaminti aukštos kokybės ir pigesnių produktų. Tiesiog kitoks jų vadybininkų mentalitetas. Rusų, serbų ar Lotynų Amerikos valstybių piliečių mentalitetas yra laukti, kol kas nors ko nors imsis. O europiečiai elgiasi kitaip – jie patys siūlo ir ieško naujų galimybių. Todėl ir maisto produktų kainos Rusijoje išaugo.“ S.Besagirskas daro išvadą, kad į Rusijos rinką sugrįžę europiečiai konkuruotų, siektų parduoti kuo daugiau, todėl ir kainos nukristų. „Manau, kad Rusijos vicepremjeras tai supranta. Savos gamybos produktais nepavyko pakeisti importuotų. Vietiniai gamintojai jau prieš 15–20 metų galėjo gaminti ir konkuruoti su ES gamintojais, tačiau nesugebėjo. Be to, žinau, kad patys rusai vidaus rinkos produktais nepasitiki, todėl ir investuoti neskuba“, – sakė LPK departamento direktorius.
Baltarusijos pasiekimai
Tik todėl, kad rinkoje trūksta produktų, rusai pakenčia Baltarusijos bandymus pasinaudoti susidariusia situacija ir papildomai uždirbti. Tiesa, viešai jiems šiek tiek papriekaištaujama dėl pernelyg plačiai atvertų sienų maisto produktų eksportuotojams iš ES šalių, tačiau rusai supranta, kad, suvaržius importą iš Baltarusijos, produktų kainos Rusijoje dar labiau išaugtų, be to, Maskvoje ir Sankt Peterburge gyvenantiems rusams ypač sunku būtų įsigyti pamėgtų produktų. Tiesa, dabar tik bandymo būdu jie gali nustatyti, kokiomis etiketėmis pažymėti jų pamėgti produktai. Taip Rusijos prekybos centrus pasiekia sūriai iš įvairių ES šalių. Kita vertus, Rusijos tarnybos net negali baltarusių nutverti pažeidžiant eksporto į Rusiją taisykles, nes didelė produktų iš Baltarusijos dalis per Rusiją esą gabenama į Kazachstaną. Niekas nežino, kiek tų produktų pasiekia šią valstybę. Oficialiai Baltarusijos pareigūnai stebėtinai išaugusį importą iš ES šalių aiškina labai paprastai. Esą Baltarusija iš ES šalių supirkto pieno gaminanti pieno miltus, o iš baltarusiškos kilmės pieno pagamintus produktus eksportuoja į Rusiją. Iki Rusijos paskelbto embargo Baltarusija per metus pagamindavo 140 tūkst. tonų sūrio, o dabar gamina beveik du kartus daugiau. „Rosselhoznadzor“ vadovas Sergejus Dankvertas neseniai paviešino įtarimus, kad iš Lenkijos pieno produktus importuojanti Baltarusijos įmonė „Savuškin produkt“ į Rusiją liepos mėnesį įvežė 260 t, o spalio mėnesį jau 8 tūkst. t pieno produktų. Tačiau Kremlius savo sargą „Rosselchoznadzor“, matyt, laiko už trumpo pavadžio.
Protu Rusijos nesuprasti!
Vis dėlto net įtartinai dirbanti Baltarusija nesugeba patenkinti Rusijos rinkos paklausos. „Anksčiau ar vėliau Rusija bus priversta atšaukti embargą, nes ji jau supranta, kad daugiausia pralaimi ji pati, ir būtent dėl gyventojų nepasitenkinimo“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Kaip Lietuvos eksportuotojai pasitiks embargo atšaukimo žinią? Eksportuotojų specialiai nekalbinau, nes jų atsakymus galime nesunkiai numatyti. „Norisi tikėti, kad Lietuvos pieno perdirbėjai bus atsargesni. Jie jau turi alternatyvių rinkų. Be to, perdirbėjai ne tik suprato, bet ir savo kailiu pajuto, kad Rusijos rinka gali būti ne tik pelninga, bet ir nuostolinga. Manau, kad ir eksporto dalis į Rusiją jau bus mažesnė“, – sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Eugenijus Gentvilas. „Paraginčiau atidžiau įvertinti riziką, tačiau kai tik atsiras galimybė, reikia pirmiems grįžti į šią rinką. Kas joje laukia? Rublis nuvertėjęs, taigi kai kurie pirkėjai pirks mažiau, tačiau Maskvos ir Sankt Peterburgo rinkos bus mokios. Be to, rusai neturi kito pasirinkimo“, – sakė S.Besagirskas ir dar patarė vengti kontraktų rubliais. Kita vertus, planuojant derėtų neužmiršti, kad dabartinę Rusijos užsienio ir ekonomikos politiką logiškais argumentais neretai sunku pagrįsti. Juk ekonominė logika reikalauja nekenkti sau, tačiau rusai dažnai elgiasi priešingai. Gal net neverta tuo stebėtis, o eksportuotojams reikėtų tiesiog neužmiršti rusų klasiko Fiodoro Tiutčevo eilutės iš garsiojo jo ketureilio: „Protu Rusijos nesuprasti!“, kuri itin taikliai apibūdina Rusiją ir rusų mentalitetą.
Komentarai
Pirmieji embargo neatšauks
Jonas Kondrotas, Seimo Kaimo reikalų komiteto, Darbo partijos frakcijos narys
Nesitikiu, kad Rusija greitai atšauks embargą. Jie pirmieji to nepadarys, nes Europa Rusiją paskatino imtis atsakomųjų priemonių. Tačiau blogiausia, kad dėl politikų veiksmų nukenčia žemdirbiai. Bėda, kad Seime yra daug žmonių, kurie neturi gamybos, verslo patirties, jie filosofuoja, o gyvenime juk viską lemia ekonomika. Rinkoje tuščios vietos nebūna. Kai kurie mūsų konkurentai ES labai džiaugtųsi, jeigu mes negrįžtume į Rusijos rinką. Tačiau grįžtant į Rusijos rinką pirmiausia kiekvienam reikia pasverti riziką.
Embargą atšauks greičiau
Kazys Starkevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys
Matau vis daugiau požymių, kad Rusija pieno produktų embargo atsisakys greičiau, nei buvo numatyta rugpjūčio mėnesį. Didelė tikimybė, kad tai padarys po Naujųjų metų. Kai kurių produktų embargą Rusija jau tyliai atšaukia, pavyzdžiui, kietuosius sūrius jau galima įvežti, tačiau sudėtinga gauti leidimus. Spėju, kad Rusija taip elgsis ir atšaukusi embargą – iš vienų šalių produktus įsileis, o kitoms trukdys juos įvežti. Tačiau jie neturi kitos išeities. Rusams nepavyko importo iš ES pakeisti produktais iš kitų rinkų, o patys, jeigu kryptingai dirbtų, savo rinką pieno produktais sugebėtų aprūpinti ne anksčiau kaip po 20 metų.
