Renginys neatsitiktai įvyko šiame kurorte – Druskininkai pagal renovacijos rodiklius yra sparčiausiųjų miestų trejetuke, čia iki šiol atnaujinti 39 proc. visų daugiabučių. Tokie rezultatai pasiekti glaudaus būsto administratoriaus ir gyventojų bendradarbiavimo bei teigiamo savivaldos požiūrio į renovaciją dėka.
Lietuvoje kiekvienais metais planuojama didinti daugiabučių renovacijos tempus, nes senų būstų modernizavimas siejasi su ES užsibrėžtu žaliuoju kursu – iki 2050 tapti pirmuoju neutraliu klimatui žemynu. Todėl siekiama ieškoti priemonių, lengvinančių renovacijos procesą bei kelti savivaldybių ir gyventojų motyvaciją modernizuoti daugiabučius.
Efektyvumo siekiama supaprastinant procesus
Nuo lapkričio mėnesio prie Aplinkos ministerijos pradės veikti renovacija užsiimantis kompetencijų centras, kuris administruos daugiabučių namų atnaujinimo programą, koordinuos visas priemones, skirtas pastatų energiniam efektyvumui didinti, teiks pagalbą savivaldybėms, renovacijos administratoriams ir gyventojams.
Aplinkos viceministro Dariaus Kvedaravičiaus teigimu, naujasis kompetencijų centras įsitrauks į sudėtingesnių atvejų sprendimą, pasiūlys naujus įrankius investicijų plano rengimui, unifikuos sprendimus bei pateiks standartinius šablonus, kurie palengvins darbą renovacijos administratoriams.
„Siekiant dar didesnio spartumo, procesai optimizuojami arba keičiami jau dabar, kad modernizacijos eigoje būtų kuo mažiau trukdžių. Šiuo metu jau pakeista balsavimo tvarka – žmonės gali atiduoti savo balsą nuotoliniu būdu ir priimti sprendimus greičiau bei paprasčiau. Taip pat ketinama palengvinti ir investicinių planų tvirtinimo mechanizmą, kad sutartis su rangovu būtų galima sudaryti greičiau“, – teigia D. Kvedaravičius.
Daugiau dėmesio planuojama skirti ir rinkos kainų pokyčiams. Šios bus atnaujinamos dažniau, todėl bus galima rengti kokybiškesnius investicijų planus.
Siekis įtraukti daugiau savivaldybių ir sustiprinti atsakomybę proceso dalyviams
Renovacijos žemėlapis rodo, kad Lietuvoje yra savivaldybių, kuriose renovuota daugiau nei pusė daugiabučių, tačiau yra ir tokių, kur, deja, neatnaujintas nei vienas daugiabutis. Šiuo metu rengiami teisės aktų pakeitimai, kurie būsto modernizacijos procesą skaidrins ir paprastins, todėl tikimasi, kad į renovaciją įsitrauks ir pasyvesnės šalies savivaldybės.
Anot Aplinkos viceministro, vienas pagrindinių kompetencijų centro užduočių bus informuoti bei edukuoti savivaldas apie renovaciją, paaiškinti kokios yra jos naudos iš įvairių perspektyvų – pradedant pagerėjančia gyvenimo kokybe, baigiant mokesčių už šildymą sumažėjimu.
„Įgyvendindami pokyčius, atsižvelgiame ir į nesėkmės istorijas, kai šaukštas deguto sugadina visą medaus statinę. Tad planuojame sustiprinti atsakomybę renovacijos proceso dalyviams. Norime, kad visi labai aiškiai žinotų savo atsakomybes: tiek techninės priežiūros atlikėjai, tiek rangovai ir administratoriai, kad nebūtų tokių atvejų, kai gyventojai yra paliekami vieni su savo nelaime“, – sako D. Kvedaravičius.
Renovacija – vienintelis būdas kontroliuoti mokesčius už šildymą
Šį rudenį kaip niekada didelė paskata atnaujinti daugiabutį – išaugusios šildymo kainos. Vidutiniškai jos kils apie 30 proc., o Vilniuje dar daugiau.. Jei renovuoto daugiabučio 60 kv. m ploto buto savininkai vidutiniškai mokės per 20 Eur dydžio sąskaitas, tai nerenovuoto – net tris-keturis kartus daugiau.
„Jeigu gyvenimo kokybės ir komforto argumentai nebuvo pakankami, tai šiuo metu renovuotis paskatins didėjančios šilumos kainos. Vienintelis realus būdas, esantis gyventojų rankose, sumažinti savo išlaidas šildymui – renovacija“, – teigia Aplinkos viceministras.
Nors pandemija renovacijos tempus pristabdė, tačiau darbai nesustojo. Atsižvelgiant į visas aplinkybes – žmogiškųjų išteklių trūkumą, aukštas žaliavų kainas bei pandemiją – renovacijos tempai yra pakankami. Šalyje šiuo metu renovuojama per 1,3 tūkst. daugiabučių, o beveik dešimtadalis pastatų jau yra atnaujinti.
Primename, kad aštuntas kvietimas daugiabučių atnaujinimui pratęstas iki šių metų pabaigos.