Pasak „Energijos tiekimo“ generalinio direktoriaus Algirdo Juozaponio, tikėtina, kad kai kurios įmonės neįsigilino į garantinio ir nepriklausomų tiekėjų joms pateiktą informaciją apie tai, jog liberalizavus elektros energijos rinką jos nebeteks teisės už elektros energiją mokėti pagal reguliuojamą tarifą. Tai reiškia, kad, atmetus elektros persiuntimo paslaugą, už pačią elektros energiją įmonės, nepasirinkusios nepriklausomo tiekėjo, nuo metų pradžios moka iki 20 proc. daugiau nei pernai. Pavyzdžiui, net pačios smulkiausios įmonės, suvartojančios iki 10 tūkst. kilovatvalandžių, per metus gali prarasti apie 500 Lt.
Daugiau nei pusė (51 proc.) smulkių ir vidutinio dydžio Lietuvos bendrovių norėtų, kad jų sąskaitos už elektrą būtų bent 10 proc. mažesnės. Tuo pat metu beveik trečdalis (29 proc.) nepasinaudoja galimybe sąskaitas sumažinti jau šiandien ir nesiruošia pasirinkti nepriklausomo tiekėjo, galinčio pasiūlyti tokią sutaupymo galimybę. Šie duomenys paaiškėjo „Energijos tiekimo“ užsakymu atlikus tyrimą, kurio metu apklaustos 442 smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonės. „Potencialių elektros pirkėjų lūkesčiai ir pardavėjų galimybės sutampa – vieni nori elektrą pirkti pigiau, kiti gali tokią kainą pasiūlyti. Tokiomis aplinkybėmis tai atrodo paradoksalu, bet didelė dalis įmonių vis tiek neplanuoja imtis paprasčiausių sprendimų, padedančių išvengti padidėjusių garantinio tiekėjo sąskaitų už elektros energiją.
Buitiniams vartotojams kol kas neapsimoka
Fiziniai asmenys gali, tačiau neprivalo rinktis nepriklausomo tiekėjo. Nepasirinkusiesiems elektra ir toliau bus tiekiama visuomeninio tiekimo kainomis. Besinaudojantiesiems pačiu populiariausiu elektros energijos persiuntimo planu „Standartinis“ nepriklausomą tiekėją finansiškai naudinga rinktis tik tada, kai siūloma kaina yra mažesnė nei 16,8 ct/kWh be PVM.
Vidutiniškai vienas namų ūkis per metus sunaudoja 2 tūkst. kWh, todėl kainos skirtumas ik 1 ct/kWh sudaro tik 20 litų per metus.
Fizinius vartotojus rinktis nepriklausomą tiekėją gali paskatinti pirkti elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių – žalią lietuvišką energiją. Šiuo metu tokią energiją iš „Energijos tiekimo“ perka 3 fiziniai asmenys, kurie už moka 3 ct/kWh brangiau nei moka reguliuojamą elektros kainą mokantys asmenys. Palyginimui, Estijoje žalią, sertifikuotą elektros energiją perka daugiau kaip 2200 buitinių vartotojų. Estijoje didžioji dalis žaliosios energijos pagaminama vėjo jėgainėse.
Žalią lietuvišką energiją šiuo metu perka 25 juridiniai asmenys. Estijoje tokių įmonių yra 520.
Stabdo pasyvumas ir apribojimai
Pastaraisiais metais rinkos dalyviai aktyviai skleidė informaciją apie rinkos pokyčius, konkurencijos naudą ir konkrečius skaičius, todėl galima daryti prielaidą, kad daliai vartotojų sutaupyti trukdo ne rinkos sąlygos, o jų pačių pasyvumas“, – sako daugiausia laisvos rinkos klientų turinčios bendrovės „Energijos tiekimas“ generalinis direktorius.
Bendrovės inicijuotas tyrimas atskleidė, kad 26 proc. SVV įmonių, iki šiol nepasirinkusių nepriklausomų tiekėjų, tai padaryti žada šiemet, 43 proc. apsispręs vėliau. 49 proc. įmonių, jau pasirinkusių nepriklausomą elektros energijos tiekėją, teigia pasirašę vienerių metų trukmės sutartis, 17 proc. neterminuotas, 11 proc. ilgesnes nei vienerių metų, 5 proc. trumpesnes nei vieneri metai, o dar 17 proc. nežino savo pasirašytos sutarties trukmės.
„Šiuo metu išsigrynino kelios rinkos dalyvių pardavimo strategijos: vieni vilioja trupesnėmis nei metų, kiti – gerokai ilgesnėmis sutartimis, treti, tarp jų ir mes, orientuojasi į vienerių metų sutartis. Visi sutarčių tipai turi savo pranašumų ir trūkumų, todėl mažiau už elektrą mokėti norintis vartotojas turėtų nepagailėti laiko susipažinti su tiekėjo siūloma sutartimi“, – sako bendrovės „Energijos tiekimas“ generalinis direktorius Algirdas Juozaponis.
64 proc. apklaustų įmonių svarbu, kad nepriklausomas tiekėjas nevaržytų galimybių pasirinkti kitą tiekėją, nesibaigus sutarties galiojimui. „Šia prasme elektros energijos rinka darosi panaši į telekomunikacijų, kurioje vartotojas nori turėti teisę bet kuriuo metu laisvai pasirinkti geriausiai jo interesus atstovaujantį tiekėją. Tai didina konkurenciją, tad vartotojas vienareikšmiškai laimi“, – A. Juozaponis.
