Marijampolėje ir keliuose aplinkiniuose kaimeliuose iki šiol renovuoti jau 29 namai. „Pirmame etape savivaldybė atrinko daugiausiai energijos sunaudojančius namus. Iš jų renovuoti tie, kurie atitiko gyventojų mokumo kriterijus. Antrame ir trečiuose etapuose kreipėsi patys gyventojai, kurie savarankiškai teikė paraiškas ir pageidavo renovacijos“, – teigia A. Ražinskienė.
Pašnekovės teigimu, didžiausią įtaką gyventojų nuomonei apie renovaciją daro kaimyninio namo patirtis – žmonės palygina sąskaitas, kurios, šilumos tinklų duomenimis, prieš ir po renovacijos būna net 55 proc. mažesnės.
Modernizuotų namų patirtis rodo, kad užsibrėžtas 40 proc. šilumos energijos sutaupymas pasiekiamas. „Šis tikslas tikrai įgyvendintas visuose namuose. Turime ir tokių atvejų, kur šildymo sistemas pakeitę namai sutaupo dar daugiau energijos ir gauna mažesnes sąskaitas“, – sako pašnekovė.
Daugiabučio renovacijos apimtis dažniausiai priklauso nuo pačių gyventojų pasirinkimo, tačiau nevengiama ir itin inovatyvių sprendimų. „Mes rekomenduojame rinktis visapusį namo atnaujinimą, nes dažniausiai šalto vandens ir kanalizacijų vamzdynai eina greta karšto vandens sistemos. Iš patirties galiu pasakyti, kad iš pradžių nenorėję, jau prasidėjus renovacijos darbams gyventojai pageidavo šalto vandens ir nuotekų vamzdyno pakeitimų. Turime 4 namus, kurie įsirengė saulės kolektorius ir tokiu būdu gaminama energija šildosi vandenį. Mažesni dviaukščiai daugiabučiai atsisakė šilumos energijos iš centralizuotų šilumos tinklų ir butuose įsivedė dujinius katilus“, – gyventojų pasirinkimus pristato A. Ražinskienė.
Įvairios namo atnaujinimo priemonės, taip pat ir atsinaujinančių energijos išteklių pritaikymas gyventojams pristatomi pirminiame investicijų plane. Remdamiesi pasiūlymais, jie gali pasirinkti, ką nori įtraukti į savo renovacijos planą. Pasak pašnekovės, daugiausiai pastangų renovacija pareikalauja proceso pradžioje – kol paruošiami investiciniai planai ir suderinami su gyventojais. „Labai svarbus etapas – parašų surinkimas, planų parengimas, eigos numatymas ir priemonių suderinimas. Prasidėjus projektavimo darbams, procesas dažniausiai vyksta pakankamai sklandžiai“, – teigia A. Ražinskienė.
Modernizuoti daugiabučiai ne tik pagerina gyventojų gyvenimo kokybę, bet ir po truputį keičia miesto veidą. „Vienoje gatvėje turime kelis renovuotus namus, tai jie atrodo kaip atskiras kvartalas. Kitoje vietoje taip pat turime vieną šalia kito renovuotus daugiabučius, kurie atrodo labai tvarkingai. Yra ir tokių pavyzdžių, kur vienas iš dviejų sujungtų daugiabučių nusprendžia renovuotis, o kitas – ne, nors ir siūlome gyventojams renovuotis kartu. Tačiau tai žmonių pasirinkimas, jie patys sprendžia“, – situaciją Marijampolėje apibendrina pašnekovė.
