Kitos šalys jau seniai griauna Chruščiovo laikais statytus daugiabučius ir jau žada imtis „brežnevinių“, bet pas mus viską bandoma spręsti vien renovacija. O Šiaulių architektai jau skambina pavojaus varpais dėl mieste tebestovinčių senų daugiabučių. „Turėjo būti kapitalinis remontas. Ne butų, o viso pastato. Praėjus 50 metų jų garantija baigiasi“, – apie daugiau kaip pusę šimtmečio stovinčius namus kalba architektas Vytenis Rudokas.
Garantija baigiasi, suvirinimo siūlės rūdija
Blokiniai namai buvo pradėti statyti dar prieš Chruščiovą, Stalino laikais. Tačiau būtent Chruščiovo laikais tokių namų statyba tapo neįtikėtinai masine ir neaplenkė Šaulių, ypač miesto pietinės dalies. Pavadinimas šiems namams taip prigijo, kad šiais laikais „chruščiovkėmis“ vadiname sovietinės statybos dažniausiai penkiaaukščius namus. Tokie namai Rusijoje ir Vokietijoje jau prieš kelerius metus tapo griuvėsiais, vietoj jų pradėjo kilti nauji. Šiauliuose, kaip ir visoje Lietuvoje, jų nė nežadama judinti. Šiaulių architektai sako, jog dėl to reikėtų sunerimti, nes kai kurie iš jų gali būti jau „atgyvenę“ savo amžių. „Miesto valdžia jau seniai turėjo pradėti galvoti kaip spręsti šią problemą. Tokių daugiabučių garantija baigiasi, suvirinimo siūlės rūdija“, – teigia Šiaulių architektas ir dizaineris Vilius Puronas. Anot jo, renovacija daugiabučių gali ir neišgelbėti. „Renovacija senam daugiabučiui – kaip implantai senai moteriai“, – šmaikštauja V. Puronas.
Senus daugiabučius prilygina kortų nameliui
„Kai apie daugiabučių amžių dėstė institutuose, buvo tokia kategorija, kad visi stambiaplokščiai namai praėjus 25-eriems metams turėtų būti rekonstruojami. Turiu omeny konstruktyviąją dalį – jiems turi būti keičiami mazgai. Turėjo būti kapitalinis remontas. Praėjus 50 metų jų garantija baigiasi“, – teigia architektas Vytenis Rudokas. Anot jo, daugiabučių mazgų defektų plika akimi joks specialistas negali pastebėti. „Tai yra tarpusavyje sukabinamos detalės, kurios suteikia namui stabilumo. Jos užbetonuojamos, todėl nematomos nei iš vidaus, nei iš išorės. Čia yra didžioji problema. Jeigu kabliai jau surūdiję, tai namas gali kaip kortų namelis subyrėti“, – teigia V. Rudokas. Anot jo, tikrąją daugiabučio būklę gali atskleisti tik specialūs tyrimai, ekspertizė, per kurią atidengiami minėti mazgai. „Tik ekspertai galėtų dėti savo galvą ant lėkštutės ir pasakyti kaip yra, nes teoriškai mes nieko negalime išmąstyti“, – teigė V. Rudokas. Šalyje buvo ne vienas atvejis, kai nukrito daugiabučio balkonas ir susižalojo ar žuvo ne vienas žmogus, nors išorinių namo defektų nesimatė. „Tai atvejai, kai nebuvo žinoma mazgų būklė“, – sako V. Rudokas.
Sprendimo plano nėra
Kada pastarąjį kartą iš esmės buvo tiriama stambiaplokščių daugiabučių būklė, Šiaulių miesto savivaldybės atstovai tiksliai negalėjo pasakyti. „Kažkada buvo daromi tokie tyrimai, bet pakomentuoti jų rezultatų negaliu“, – teigė Šiaulių miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Evaldas Vaičeliūnas. Jis tegalėjo įvardyti tyrimą dariusios įmonės pavadinimą. Deja, valdininkų nurodytos įmonės ilgamečio vadovo atmintis taip toli į praeitį nesiekė. Šiaulių miesto valdžia plano, kaip spręsti bebaigiančių savo gyvenimą daugiabučių problemą, neturi. Savivaldybės administracijos Turto ir valdymo skyriaus vedėjo Gyčio Skurkio žiniomis, senų daugiabučių eksploatacijos laikas kaskart yra pratęsiamas, tad problemos nematoma.
Aplinkos ministerija bruka renovaciją
Daugiabučių problemas spręsti turinčios Aplinkos ministerijos atstovai net nežino, kiek šalyje esama tokių daugiabučių. „Net ir be tyrimų yra žinoma, kad tokių daugiabučių būklė pras-ta“, – pripažįsta Aplinkos ministerijos viceministrė Daiva Matonienė. Ji turi tik vienintelį pasiūlymą. „Manyčiau, kad reikėtų pozicionuoti renovacijos klausimą“, – kaip vienintelį senų daugiabučių išganymą siūlė D. Matonienė.
Renovacija: kaip ligoniui – patepimas?
Lietuvos statybininkų asociacijos atstovai su Aplinkos ministerijos atstove nesutinka. Renovacija – ne visų daugiabučių žaizdoms gydyti. „Visos bėdos yra dėl santechnikos būklės. Ji turi būti tvarkoma. Labai tikėtina, kad vamzdynai gali būti surūdiję ir radiatoriai seni. Kažkodėl renovuojant daugiabučius tai nėra įtraukiama į programą“, – teigia Vincentas Šeštauskas. „Pavojingiausia yra tai, kad blokiniuose namuose ardomos sienos, plečiami kambariai, nes sienose yra pertvaras laikančios konstrukcijos. Ir dabar dar tebemadinga plėsti kambarius griaunant virtuvės sienas ir didinti tualetus. Tai gali būti tikrai pavojinga. To negalima daryti nepasitarus su projektuotojais ir konstruktoriais“, – teigia V. Šeštakauskas.
Namas namui nelygu
Kiek dar ilgai „nugyventuose“ daugiabučiuose gyvenantys šiauliečiai galės jaustis ramūs, vieningos architektų nuomonės nėra. „Teorinis daugiabučių amžius buvo planuotas be praktikos. Tai buvo teoriniai paskaičiavimai. Galbūt praktiškai gali paaiškėti, kad šie daugiabučiai gali stovėti ir šimtą metų. Vienas namas galėjo būti statomas kokybiškai, kitas – nekokybiškai“, – svarsto V. Rudokas.
Griaunami ištisi kvartalai
Rusija pirma pradėjo griauti 4-5 aukštų „chruščiovkes“. Griuvėsiais tapo ištisi tokių namų kvartalai. Rusijoje ruošiamasi imtis ir vadinamojo „brežnevinio“ laikotarpio daugiabučių, kurių gausu Vilniuje, Žirmūnuose. Vokietija taip pat jau kuris laikas griauna sovietmečiu pastatytus gyvenamuosius namus, suteikdama gyventojams būstą tame pačiame rajone.
